Stenozė – priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Turinys:

Stenozė – priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas
Stenozė – priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas
Anonim

Stenozė: priežastys, simptomai, gydymas

stenozė
stenozė

Stenozė paprastai vadinama bet kokiu patologiniu kanalėlių organų ar kraujagyslių susiaurėjimu, įskaitant širdies angas.

Susiaurėjimas arba susiaurėjimas (įgimtas ar įgytas šlaplės susiaurėjimas), kalbant medicinoje, gali būti stebimas laikui bėgant ir savaime nepraeina.

Stenozės priežastys

Stenozės priežastys yra ne tik įgimtos anomalijos, liga gali išsivystyti dėl mechaninio poveikio (vadinamoji organinė stenozė), kai naviko suspaudžia kraujagysles ar tuščiavidurius organus, sutrinka medžiagų apykaitos procesai. Stenozė gali būti traumų ir uždegiminių ligų pasekmė. Arterijų stenozė dažniausiai atsiranda dėl trombozės arba aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų, funkcinė arba neorganinė stenozė išsivysto dėl lygiųjų raumenų spazmo.

Tarp organinių ir neorganinių stenozių yra nedaug skirtumų, nes funkciniai spazminiai procesai anksčiau ar vėliau sukelia organinį angos susiaurėjimą (pilorinė stenozė, hipertenzija) būtent dėl tų elementų hipertrofijos, kurie dalyvauja susitraukime ir suteikti organų ar kraujagyslių sienelėms elastingumo savybių (lygieji raumenys, elastinės skaidulos).

Degeneracinė stenozės forma dažniausiai išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl natūralaus organizmo senėjimo. Stenozės pasekmės priklauso nuo stenozės atsiradimo proceso vietos, trukmės ir pobūdžio.

Stenozės vystymosi požymiai ir simptomai

Stenozės požymiai ir simptomai yra skirtingi ir atsiranda priklausomai nuo to, kuriame organe ar kraujagyslėse vystosi struktūra.

Arterijų stenozė dažnai būna besimptomė. Tai gali sukelti trumpalaikius išeminius priepuolius, pasireiškiančius vienašališku regėjimo, kalbos ir motorinių funkcijų sutrikimu. Priepuolis paprastai trunka ne ilgiau kaip 20 minučių ir per valandą visi negalavimo požymiai išnyksta.

Gerklų stenozė gali išsivystyti tiek ūminėmis, tiek lėtinėmis formomis. Ūmiai formai būdingas staigus astmos priepuolių atsiradimas, dažniau tamsoje. Esant lėtinei formai, jis didėja ilgą laiką, paciento būklė pamažu blogėja. Kartu su švokštimu, sausas nenutrūkstamas kosulys. Pasigirsta užkimęs balsas, oda blyški su melsvu atspalviu.

Aortos stenozė pradinėje stadijoje neturi klinikinių apraiškų, ligoniui vystantis, gali atsirasti alpimas, svaigimas pasilenkus, atsistojus, dusulys. Atsiranda paburkimas, o ypač sunkiais atvejais – uždusimo priepuoliai.

Nedidelio laipsnio mitralinė stenozė neturi būdingų simptomų, su ryškesniais požymiais pastebimas mėlynas nasolabialinis trikampis ir nagų plokštelės. Be to, yra širdies nepakankamumo požymių. Mitralinė stenozė daugeliu atvejų yra įgimto širdies vožtuvo apsigimimo pasekmė ir nustatoma labai ankstyvame amžiuje, geriausia pirmaisiais gyvenimo metais.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos stenozė 12 dažniausiai lokalizuota pylorus (vieta, kur skrandis pereina į dvylikapirštę žarną 12). Jis vystosi palaipsniui, 3 etapais. Būdingi simptomai: rūgštus skonis burnoje, raugėjimas, maisto nevirškinimo jausmas. Toliau didėjant stenozei, po valgio atsiranda pilnumo skrandis ir vėmimas, o tai atneša palengvėjimą. Skausmingi pojūčiai atsiranda net suvalgius nedidelį kiekį maisto. Laikui bėgant vėmimas vis dažnėja, o pacientui gresia išsekimas.

Stemplės stenozę lydi diskomfortas valgant kietą maistą, vėmimas, raugėjimas, rėmuo.

Stenozės diagnozė

stenozės diagnozė
stenozės diagnozė

Stenozės diagnozavimo metodai taip pat priklauso nuo jos vietos:

  • Arterijos stenozę galima nustatyti klausantis miego arterijos įprastu stetoskopu, nes naudojami papildomi metodai ultragarsu ir magnetinio rezonanso angiografija;
  • Aortos stenozės atveju diagnozė nustatoma pagal elektrokardiogramą, rentgeno tyrimą, širdies kateterizaciją;
  • Endoskopiniai diagnostikos metodai, tokie kaip rentgenas, naudojant kontrastines medžiagas, ezofagoskopija, gastroduodenoskopija, gali aptikti stemplės ir pyloraus stenozę;
  • Išskyrimo urografija, radioizotopinė rentgenograma, inkstų skenavimas ir angiografija su rentgeno kontrastine medžiaga yra indikuotini, jei įtariama inkstų arterijų stenozė;
  • Gerklų stenozės diagnozei nustatyti gana paprasti metodai – paciento auskultacija (klausymas) ir apžiūra, taip pat nuodugnus anamnezės surinkimas.

Stenozės gydymas

Daugeliu atvejų stenozės gydymas atliekamas chirurginės intervencijos pagalba. Gydymas vaistais yra labai retai veiksmingas, daugiausia naudojamas gerklų stenozei ir pyloraus stenozei pooperaciniu laikotarpiu.

Bet kuriuo atveju, pajutus menkiausią diskomfortą dėl bendros organizmo būklės, geriausia kreiptis į kvalifikuotą medicinos pagalbą.

Rekomenduojamas: