Gripo epidemija – ką daryti?

Turinys:

Gripo epidemija – ką daryti?
Gripo epidemija – ką daryti?
Anonim

Gripo epidemija – ką daryti?

Gripo epidemija
Gripo epidemija

Dvi frazės – „ką daryti“ir „gripo epidemija“– yra neatsiejamai susijusios, nes kiekvieno žmogaus galvoje sukuria stabilią asociaciją su grėsme ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Remiantis turima statistika, kasmet gripu suserga daugiau nei 15% visų Žemėje gyvenančių žmonių. Tuo pačiu metu miršta 250–500 tūkstančių atvejų.

Nepaisant to, kad PSO padarė didelę pažangą kovoje su gripo virusais, niekas negali atmesti naujos pandemijos galimybės ateinančiais metais. Todėl visi medicinos darbuotojai rimtai susirūpinę dėl galimo virusų atakos ir ragina gyventojus laiku imtis kvėpavimo takų virusinių infekcijų prevencijos.

Gripo prevencijos priemonės epidemijos metu

Gripo virusai turi galimybę nuolat mutuoti, ką mokslininkai kasmet stebi ir tiria. Atsižvelgiant į spartų infekcijos plitimą ir į tai, kad dominuoja viruso perdavimo oru būdas, labiausiai pagrįsta kovos su gripu priemonė yra skiepai.

  • Skiepijimas nuo gripo yra patikima apsaugos nuo ligos priemonė epidemijos metu. Laikas, kada turi būti sušvirkšta vakcina, kiekviename regione nustatomas individualiai. Dažniausiai tai yra rugsėjis ir spalis, nes imunitetui nuo gripo susiformuoti prireiks 4 savaičių. Jei pandemija jau prasidėjo, dėl sveikatos priežasčių kuo greičiau reikia įvesti vakciną, kurios sudėtyje yra tam tikro viruso padermės.
  • Imuniteto stiprinimas. Bet kuriam virusui sunkiau patekti į organizmą ir jam pakenkti, jei imuninė gynyba veikia tinkamai ir visa jėga. Šiuo atžvilgiu imunitetą reikia saugoti visiems žinomomis priemonėmis: atsisakyti žalingų įpročių, vadovautis sveiku gyvenimo būdu, tinkamai maitintis, sportuoti, leisti laiką gryname ore.

    Svarbu laikytis miego ir poilsio režimo. Geras poilsis atkuria jėgas, leidžia organizmui geriau susidoroti su bet kokiomis infekcijomis.

    Šių paprastų patarimų dažnai labai sunku laikytis, tačiau gyvenimo būdo keitimas, racionalus požiūris į laisvalaikio organizavimą yra viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo infekcijos gripo epidemijos metu.

  • Patalpų oro kokybės stebėjimas. Yra žinoma, kad gripo virusas pradeda aktyviai daugintis, smogdamas žmogaus gleivinei. Ant jų esantys mikroįtrūkimai supaprastina viruso patekimą į ląsteles. Mikroįtrūkimai atsiranda dėl to, kad patalpoje per sausas ir šiltas oras, o tai ypač pasakytina apie šildymo sezoną. Be to, šios sąlygos tampa idealios viruso dauginimuisi.

    Todėl gripo epidemijos metu būtina kuo dažniau vėdinti patalpas. Jei įmanoma, naudokite drėkintuvą. Švarus, vėsus ir drėgnas oras, kuriuo žmogus kvėpuoja, natūraliai didina vietinį imunitetą ir prisideda prie papildomos apsaugos nuo gripo susidarymo. Namuose prieš miegą būtinai išvėdinkite kambarį.

  • Dėvėti kaukę. Žinoma, kad gripo virusas plinta aerozoliu. Kuo daugiau žmonių uždaroje patalpoje, tuo didesnė rizika užsikrėsti. Todėl transporte, biure, parduotuvėje, vaikų darželyje, mokykloje ir kitose žmonių susibūrimo vietose reikia dėvėti kaukę. Tai leidžia išlaikyti gleives ir seilių lašus, kuriuos išskiria sergantis žmogus, ir neleidžia jiems išplisti į aplinką.

    Kaukes reikia keisti dažniau, vieną sterilų tvarstį nešioti ilgiau nei 2 valandas. Gatvėje jį galima nusiimti, nes virusai š altame judančiame ore gyvena kelias sekundes. Pokalbio metu patartina išlaikyti bent metro atstumą nuo pašnekovo.

  • Laikykitės nosies higienos. Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, po kiekvieno apsilankymo perpildytose vietose būtina nusiplauti nosį. Norėdami tai padaryti, galite naudoti specialius jūros vandens (Aqua Maris, Aqualor ir kt.) arba fiziologinio tirpalo pagrindu pagamintus tirpalus.
  • Rankų higiena. Epidemijos metu reikia kuo dažniau plauti rankas. Įrodyta, kad rankos paspaudimas daug kartų padidina infekcijos riziką. Pacientas liečia burną, nosį, akis, o paskui rankomis liečia aplinkinius objektus su gleivių ir virusų dalelėmis, palikdamas ten patogenus.

    Šiuo atžvilgiu gripo pandemijos metu patartina rankas plauti muilu ir tai daryti dažniau. Kai tai neįmanoma, reikia naudoti antiseptinį gelį.

  • Gerimo režimo laikymasis. Be galo svarbu, kad organizmui nereikėtų skysčių. Visiškai patenkinti jo poreikį yra gana paprasta. Norėdami tai padaryti, visada su savimi turite turėti 1 litro švaraus vandens be dujų butelį. Reguliarus skysčių vartojimas apsaugos gleivines nuo išsausėjimo ir sukurs natūralų barjerą virusams. Naudingi gėrimai, stiprinantys imuninę apsaugą. Tai gudobelės antpilas, arbata su citrina ir imbieru, erškėtuogių nuoviras, žolelių arbatos.

Rūpinkitės savo sveikata. Sunkios gripo formos dažniau išsivysto tiems žmonėms, kurie turi problemų su imunine sistema. Rizikos grupėje yra nėščios moterys ir pagyvenę žmonės, maži vaikai iki 5 metų dėl nepakankamai susiformavusios imuninės apsaugos, taip pat pacientai, sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis (astma, diabetu, onkologinėmis ligomis, ŽIV ir kt.). Todėl žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų būti ypač atidūs savo sveikatai ir laiku gydyti bet kokius paūmėjimus

Stresinių situacijų vengimas. Įrodyta, kad stresas prisideda prie imuninės sistemos slopinimo, sutrikdo visų organų veiklą. Kuo mažiau žmogus bus veikiamas streso veiksnių, tuo stipresnė bus jo natūrali gynyba. Jei nepavyksta išvengti nervinės perkrovos, tuomet reikia kreiptis pagalbos į specialistą ir jam rekomendavus vartoti raminamuosius

Ką daryti, jei infekcija jau įvyko?

Ką daryti, jei infekcija jau įvyko
Ką daryti, jei infekcija jau įvyko
  • Jei kūno temperatūra pakyla iki aukštų verčių, atsiranda silpnumas, negalavimas, š altkrėtis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Savarankiškai gydytis gripo epidemijos metu griežtai draudžiama.
  • Būtina laikytis lovos režimo, atsisakyti eiti į darbą, mokyklą ar darželį.
  • Temperatūra turi būti sumažinta, jei ji viršija 38-38,5 °C (plačiau: karščiavimą mažinantys vaistai – kas veiksmingesnis?)
  • Reikia gerti kuo daugiau skysčių. Tai padės pašalinti toksinus iš organizmo ir išvengti dehidratacijos dėl aukštos kūno temperatūros.
  • Svarbi reguliari nosies ir gerklės higiena, kuri gali palengvinti ligos simptomus, sumažinti virusų koncentraciją ant gleivinės.
  • Vartoti vaistus nuo gripo neturėtų būti neprotinga, bet kokius vaistus gali skirti tik gydytojas, remdamasis apžiūra ir reikiamais tyrimais. Kai kurie vaistai gali tik pagreitinti pasveikimą, kai kurie tikrai kovoja su virusu, o kai kurie yra skirti pašalinti nepageidaujamus simptomus. Atranka turi būti atliekama individualiai, neverta leisti pinigų reklamuojamiems vaistams, kurie dažnai būna neveiksmingi.
  • Jeigu namuose yra ligonis, jam reikia skirti atskirą kambarį. Patalpos turi būti reguliariai vėdinamos, šlapias valymas ir kaukės. Visi daiktai, indai ir higienos reikmenys sergančiam šeimos nariui turi būti individualūs.

Reikia suprasti, kad nesusirgti gripu yra daug lengviau nei gydyti ligą ir galimas jos komplikacijas. Todėl neatsisakykite kasmetinės vakcinacijos kaip veiksmingiausios gripo profilaktikos priemonės.

Rekomenduojamas: