Limfocitozė – priežastys, simptomai ir gydymas

Turinys:

Limfocitozė – priežastys, simptomai ir gydymas
Limfocitozė – priežastys, simptomai ir gydymas
Anonim

Limfocitozė

limfocitozė
limfocitozė

Limfocitozė – limfocitų kiekio kraujyje padidėjimas daugiau nei 37%. Limfocitai yra kraujo ląstelės iš leukocitų grupės. Jie atlieka svarbiausią funkciją organizme – užtikrina žmogaus imuninę apsaugą. Todėl jų skaičiaus padidėjimas yra nerimą keliantis signalas, galintis rodyti patologinius procesus.

Užkrūčio liauka (prieš brendimą) ir kaulų čiulpai yra atsakingi už limfocitų susidarymą. Šiuose organuose ląstelės dalijasi ir tiesiog egzistuoja. Taip pat žmogus turi antrinius limfoidinius organus – tai limfmazgiai, blužnis ir dariniai virškinimo trakte. Juose yra didžioji dauguma limfocitų. Šios ląstelės kaupiamos blužnyje ir miršta.

Priklausomai nuo ląstelių tipo, limfocitai organizme atlieka šias funkcijas:

  • Gaminkite imunoglobulinus, kurie skirti apsaugoti žmogų nuo patogenų. Tai atlieka B limfocitai. Jie garantuoja ilgalaikį ar net visą gyvenimą trunkantį imunitetą įvairioms ligoms.
  • T-limfocitai dalyvauja šalinant virusus ir parazitus. Jie yra atsakingi už organizmo imuninio atsako į infekciją stiprumą.
  • Sunaikinti vėžio ląsteles NK limfocitais.

Limfocitų normos rodikliai skirsis priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Absoliučios limfocitų vertės:

  • Naujagimiai ir kūdikiai: 0,8-9109 ląstelių/litre.
  • Vyresni vaikai: 0,8-8109 langeliai/litre.
  • Suaugusiesiems, nepriklausomai nuo lyties: 0,8-4109 langelių/litre.

Santykinės limfocitų vertės:

  • Naujagimiai: 15–35 %.
  • Jaunesni nei vienerių metų: 45–70 %.
  • Vyresni vaikai: 30–50%.
  • Suaugusiesiems: 30–40%.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, yra santykinė ir absoliuti limfocitozė. Absoliuti limfocitozė nurodoma, kai limfocitų skaičius viršija amžiaus normas. Todėl jie kalba apie limfocitozę suaugusiam žmogui, kai limfocitų kiekis viršija 4109 ląstelių litre.

Santykinė limfocitozė nurodoma, jei limfocitų skaičius yra didelis. Tai gali atsitikti, kai padidėja neutrofilų kiekis. Absoliučios limfocitų vertės gali likti normos ribose. Šiuo atveju gydytojai kalba apie leukopeniją su neutropenija.

Jei neutrofilų kiekis sumažėja, o limfocitų kiekis procentais padidėja, ne visada įmanoma nustatyti teisingą diagnozę. Todėl gydytojus labiau domina absoliutus jų lygio rodiklis.

Limfocitozės priežastys

Limfocitozės priežastys
Limfocitozės priežastys

Limfocitozės priežastys gali būti šios:

  • Stresinės sąlygos, hormonų lygio šuoliai organizme. Be to, dėl fizinio krūvio ir menstruacinio kraujavimo moteriai gali padidėti limfocitų kiekis. Ši limfocitozė yra laikina ir praeina savaime.
  • Rūkymas daugelį metų. Jei žmogus kenčia nuo šios priklausomybės, limfocitų lygis jame gali išlikti stabiliai aukštas. Lygiagrečiai stebima eritrocitozė.
  • Infekcinės ligos, kai organizmą pažeidžia virusai, bakterijos ar parazitai. Tokiu atveju imuninė sistema greitai suaktyvėja. Jei infekcija yra bakterinio pobūdžio, neutrofilų kiekis kraujyje padidėja, o su virusine infekcija padidėja limfocitų skaičius. Todėl bet kokią virusinę infekciją lydi limfocitozė. Tai rodo suaktyvėjusią organizmo apsaugą ir aktyvų atsparumą ligai. Padidėjęs limfocitų skaičius išliks tol, kol atsigaus. Mononukleozė, kokliušas, tuberkuliozė, sifilis ir kai kurios kitos lėtinės bakterinės infekcijos gali sukelti limfocitozę.
  • Kraujo vėžys: lėtinė limfocitinė leukemija ir ūminė limfoblastinė leukemija. Pažeidus kaulų čiulpus, juose susidaro nesubrendę limfoblastai, kurie neturi galimybės tapti visaverčiais limfocitais. Šios ląstelės nesugeba suformuoti normalaus imuniteto, todėl žmogus pradeda sirgti įvairiomis infekcijomis. Ir jis ilgai sirgs. Ūminė limfoblastinė leukemija dažniausiai išsivysto vaikystėje, bet rečiau suaugusiems. Sergant lėtine limfoleukemija, kaulų čiulpuose padaugėja subrendusių limfocitų, tačiau jie negali atlikti savo funkcijų.
  • Tirotoksikozė. Limfocitai dalyvauja imuninėse organizmo reakcijose, vykstant pagal uždelstą tipą. Todėl jų kiekio padidėjimas kraujyje gali rodyti autoimuninius procesus. Tirotoksikozė yra vienas ryškiausių tokio sutrikimo pavyzdžių. Be to, kitus autoimuninius procesus gali lydėti limfocitozė: Krono liga, reumatoidinis artritas ir kt.
  • Kūno apsinuodijimas švinu, arsenu arba anglies disulfidu. Apsinuodijimo atveju stebima santykinė limfocitozė, šiuo metu svarbu stebėti neutrofilų kiekį, kad būtų išvengta staigios imuniteto sumažėjimo.
  • Praeina terapija su daugybe vaistų. Tokių vaistų kaip levomicetinas, levodopa, fenitoinas, valproinė rūgštis ir kai kurių analgetikų vartojimas gali sukelti limfocitozę.
  • Splenektomija. Blužnies pašalinimas – operacija, kurią galima atlikti ligoninėje tik esant tam tikroms indikacijoms. Jo nebuvimas organizme gali išprovokuoti laikiną limfocitų kiekio kraujyje padidėjimą. Tada vidinės sistemos prisitaiko ir kraujo rodikliai normalizuosis.

Limfocitozės simptomai

Limfocitozės simptomai
Limfocitozės simptomai

Limfocitozė nėra savarankiška patologija, o tik bet kokių organizmo sutrikimų ar pakitimų pasekmė. Todėl limfocitų kiekio kraujyje padidėjimo simptomus lems pagrindinės ligos simptomai.

Su virusinėmis infekcijomis išryškėja karščiavimas, gerklės skausmas, žarnyno sutrikimai, odos bėrimai ir kt. Be limfocitozės, pacientas turės ir kitų kraujo rodiklių nukrypimų.

Esant kraujodaros audinio navikams, pacientams pasireiškia kaulų skausmas, kūno temperatūra visą laiką išliks pakilusi. Padidėja kraujavimas, mažėja imunitetas.

Esant limfocitozei ir neutropenijai, yra didelė virusinės infekcijos, pvz., kokliušo, SARS, difterijos, sepsio ir kt., tikimybė. Esant limfocitozei ir monocitopenijai, prasminga įtarti tymus, vėjaraupius, kiaulytę. Jei monocitų ir limfocitų kiekis yra žymiai didesnis nei normalus, pacientas turi būti patikrintas dėl monocitinės leukemijos ar mielodisplazinio sindromo.

Sergant infekcine mononukleoze, pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, padidėja limfmazgiai, padidėja silpnumas ir prakaitavimas, ypač naktį. Epstein-Barr virusas sukelia ligą.

Sunkus apsinuodijimas ir bakterinės infekcijos padidina absoliutų ir santykinį limfocitų kiekį. Tuo pačiu metu šuolis gali būti gana įspūdingas.

Lėtinė limfocitozė, kuri žmogui išlieka ilgą laiką, gali būti vangios infekcijos, imunodeficito ar besivystančio vėžio požymis. Paprastai tokių pacientų imunitetas susilpnėja, jie ilgai ir dažnai serga, kenčia nuo nuolatinio silpnumo. Kūno temperatūra gali išlikti subfebrilo verčių lygyje.

Tuo pačiu metu galimas ilgalaikis nežymus sveikų žmonių limfocitų kiekio padidėjimas. Ekspertai neatmeta, kad tai gali būti dėl individualių organizmo savybių.

Vaiko limfocitozė

Limfocitozė vaikui
Limfocitozė vaikui

Vaikui gimus, jo kraujyje padidės neutrofilų kiekis. Maždaug 10-ą gyvenimo dieną limfocitų kiekis pradeda augti, jų procentas sudaro apie 60% visų kraujo ląstelių. Panašus vaizdas bus stebimas iki 5-7 metų. Ateityje limfocitų vertės normalizuosis ir priartės prie suaugusiųjų. Todėl mažo vaiko limfocitozė yra normos variantas ir nėra joks patologinis požymis.

Dažniausiai vaiko organizmas į bet kokią infekciją reaguoja žymiai padidindamas limfocitų kiekį. Be to, kitos kraujo ląstelės išliks normos ribose. Leukocitozės priežastis gali būti vėjaraupiai, tymai, mononukleozė, gripas, raudonukė ir kitos infekcinės ligos. Po jų pašalinimo limfocitų lygis grįš į amžiaus normą. Jei taip neatsitiks arba limfocitozė išlieka ilgą laiką, prasminga atlikti išsamų tyrimą.

Kaip diagnozuoti limfocitozę?

Kaip diagnozuoti limfocitozę
Kaip diagnozuoti limfocitozę

Norint diagnozuoti limfocitozę žmogui, būtina atlikti klinikinį kraujo tyrimą. Pastaraisiais metais laborantai visus skaičiavimus atlikdavo rankiniu būdu, mikroskopu tirdami kraujo tepinėlį. Šiuolaikinės laboratorijos aprūpintos automatizuotais prietaisais, kurie atlieka šį darbą. Todėl limfocitų rodikliai tam pačiam asmeniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kaip tiksliai jie buvo suskaičiuoti.

Jei gydytojui kyla abejonių, jis gali paskirti kitą kraujo tyrimą su absoliučios limfocitų vertės apskaičiavimu. Esami nukrypimai nuo normos lyginami su specifiniais simptomais, kurie vargina pacientą. Prireikus skiriami papildomi tyrimai.

Limfocitozės gydymas

Limfocitozės gydymas
Limfocitozės gydymas

Nėra limfocitozės gydymo, nes ši būklė nėra savarankiška liga. Gydymas nustatomas pagal priežastį, paskatinusią limfocitų kiekio kraujyje padidėjimą.

Ūminėms infekcijoms gydyti skiriami antivirusiniai vaistai arba antibiotikai. Jums gali prireikti priešgrybelinių vaistų. Norėdami greitai pasveikti, turite gerti kuo daugiau skysčių, lygiagrečiai atliekamas simptominis gydymas, kurio tikslas - sumažinti kūno temperatūrą, pašalinti skausmą, pašalinti intoksikaciją ir kt.

Nustačius piktybinį naviką, pacientui skiriami citostatikai, imunosupresantai. Siekiant išvengti komplikacijų, pacientui skiriami fungicidai ir antibiotikai.

Siekiant užkirsti kelią limfocitozės vystymuisi, būtina nukreipti pastangas stiprinti imuninę sistemą, vadovauti sveikam gyvenimo būdui, tinkamai maitintis, blaivėti. Virusinių infekcijų protrūkių laikotarpiu reikėtų vengti žmonių susibūrimo vietų, plauti rankas su muilu, gerti vitaminų ir mineralų kompleksus.

Limfocitozė nėra panikos priežastis. Greičiausiai, atsikračius ligos, limfocitai patys sunormalės. Bet kokiu atveju, atsiradus nepaaiškinamam silpnumui, ilgai trunkančiam karščiavimui ir kitiems patologiniams simptomams, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti išsamų tyrimą. Kuo greičiau bus paskirtas gydymas, tuo didesnė tikimybė greitai pasveikti.

Rekomenduojamas: