Bartolinitas nėštumo metu – bartolinito priežastys, simptomai ir gydymas nėštumo metu

Turinys:

Bartolinitas nėštumo metu – bartolinito priežastys, simptomai ir gydymas nėštumo metu
Bartolinitas nėštumo metu – bartolinito priežastys, simptomai ir gydymas nėštumo metu
Anonim

Bartolinito priežastys ir simptomai nėštumo metu

Bartolinitas
Bartolinitas

Bartolinitas yra rimto uždegimo procesas, atsirandantis Bartolino liaukos srityje, kuri yra moters makšties išvakarėse. Paprastai toks uždegimas yra vienpusis.

Dažniausiai sukelia tokios infekcijos kaip gonokokai, stafilokokai, trichomonai ir E. coli, kurios nėštumo metu gali būti itin pavojingos.

Bet kokios infekcijos prasiskverbimas per svarbų liaukos šalinimo lataką visada sukelia rimtą užsikimšimą ir netikrą abscesą. Dažnai tokie uždegimai pereina į parenchimą, kai visas išsiskiriantis skystis yra pūlingo pobūdžio. Tokiu atveju diagnozuojamas tikrojo pūlinio susidarymas. Itin retais atvejais pavojingo pūlimo gali visai nepastebėti, tačiau liauka bus tanki ir išsiplėtusi. Po tam tikro laiko liga atsinaujins tik su rimtomis komplikacijomis.

Pūlingo turinio išsiskyrimas, kitaip tariant, savaiminis pūlinio atsivėrimas, ženkliai pagerina konkretaus paciento savijautą. Tačiau nėštumo metu tai gali sukelti rimtų pasekmių. Negydant šios ligos atkryčio neatmetama, taip pat bartolinito perėjimo į pavojingą lėtinę formą rizika. Lytiškai plintančių infekcijų buvimas nėštumo metu beveik visais atvejais daro itin neigiamą poveikį pačiam vaisiui.

Kai kuriais atvejais besilaukiančios mamos organizme esantys gynybos mechanizmai visai nepadeda. Hematogeniniu būdu kūdikis gali užsikrėsti tiesiai per kraują motinos įsčiose. Infekcija užkrėstas kraujas pirmiausia patenka į placentą, o vėliau per ją ir į virkštelę, po kurios užsikrečia vaisiaus kūnas. Sunki vaisiaus infekcija gonokoku ar trichomonoze laikoma pavojinga, nes formuojantis paties vaiko organams ir sistemoms gali prasidėti neišvengiami pokyčiai.

Paprastai tik infekcija nuo 5 dienų iki 13 savaičių nuo pastojimo momento sukelia vaisiaus mirtį. Šiuo laikotarpiu bet kokia patogeninė mikroflora kenkia vaikui. Jei sergant bartolinitu būsimoji mama nesikreipia į gydytoją, neatmetama rimtų nėštumo komplikacijų su įvairiomis makšties infekcijomis. Gydytojas kiekvienam pacientui individualiai iškelia klausimą dėl nėštumo nutraukimo ar moters gydymo.

Bartolinito priežastys

Įrodyta, kad veiksniai, provokuojantys bartolinito išsivystymą, gali būti įvairiausi mikroorganizmai, kurie tam tikromis sąlygomis prasiskverbia į Bartholino liaukos audinius. Liga išsivysto įvairiems mikroorganizmams įsiskverbus į liauką, esančią makšties išvakarėse, per šalinimo lataką. Latakas visada atsidaro tik vidiniame mažųjų lytinių lūpų paviršiuje.

Paprastai visi infekcijų sukėlėjai – mikrobai iš karto patenka į liauką iš šlaplės arba makšties. Bartolinito sukėlėjai gali būti uretritas ir kolpitas. Labai retai bartolinito priežastis yra infekcija tiesiogiai per kraują.

Pavojingiausi patogenai yra mikrobai, tokie kaip chlamidijos, stafilokokai, streptokokai, gonokokai, E. coli ir trichomonai. Sunkiausia ir pavojingiausia šios ligos eiga dažnai išsivysto dėl tipiško gonorėjos patogeno.

Yra ir kitų aktyviklių. Bartolinitas gali atsirasti dėl hipotermijos, pagrindinių asmens higienos taisyklių nepaisymo, streso, susilpnėjusio imuniteto, avitaminozės, lytinių santykių gausaus mėnesinio kraujavimo metu, palaidojimo su daugybe vyrų, lytiniu keliu plintančių ligų, taip pat dėl komplikacijų po abortų ir. įvairios gimdos operacijos.

Bartolinito simptomai

Pagal klinikinę eigą liga daugiausia skirstoma į šias rūšis – ūminę ir lėtinę. Paprastai, sergant ūminiu bartolinitu, visada yra bendras negalavimas, karščiavimas, kūno silpnumas, patinimas bet kurioje išorinių lytinių organų srityje.

Ligai vystytis palankios sąlygos yra liaukų sekrecijos nutekėjimo pažeidimai, kurie dažniausiai stebimi dėl šalinimo latako susiaurėjimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į diskomfortą ir skausmą lytinių organų srityje bei stiprų pūliavimą su tipišku liaukos absceso susidarymu.

Įvairiais atvejais lėtinė bartolinito eiga pasireiškia be ryškių pagrindinių simptomų. Tačiau paūmėjus moters kūno hipotermijai, menstruacijų metu ar po ligų, būdingas lėtinis bartolinitas tampa skausmingas. Tuo pačiu metu pacientus pradeda labai trikdyti nedideli lytines lūpų skausmai, diskomfortas lytinių santykių metu ir netgi gana nemalonūs pojūčiai vaikštant.

Nesant reikiamo gydymo, lėtinis bartolinitas virsta cistų susidarymu, o uždegimai kartojasi. Kai kurios nėščios pacientės tokį abscesą bando išspausti pačios. Tokia procedūra namuose gali būti itin pavojinga tiek moteriai, tiek vaisiui. Net spontaniškas absceso proveržis negarantuoja visiško jo ištuštinimo, todėl šiuolaikinė chirurginė intervencija yra privaloma.

Bartolinito gydymas

Bartolinito gydymas
Bartolinito gydymas

Tinkama pateiktos ligos diagnozė leidžia nedelsiant atlikti gydymą. Pažymėtina, kad Bartholin liaukos gebėjimas prasiskverbti į šiuolaikinius antibakterinius vaistus yra gana menkas, paprastai nėščioms moterims pavojingas bartolinitas visiškai išgydomas laipsniškai, liga tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos.

Sergant ūminiu bartolinitu, rekomenduojama laikytis lovos režimo, ilgą laiką susilaikyti nuo seksualinės veiklos, o esant stipriam skausmui, galite uždėti ledo ant konkrečios uždegimo vietos. Antibakterinis gydymas apima tokias vaistų grupes kaip cefalosporinai, penicilinai, fluorokvinolonai ir imidazolai.

Priešuždegiminė terapija pagrįsta uždegimos srities gydymu specialiu tepalu (pavyzdžiui, Vishnevsky), taip pat nedidelių tamponėlių tepimu ichtiolio tepalu arba levomekoliu. Galite naudoti tirpalus su chlorheksidinu arba miramistinu. Tačiau gydymą turėtų skirti tik gydytojas, kuris tiksliai nustatys ligos stadiją. Dažnai dėl greito progresavimo nėščioms moterims taikoma standartinė operacija.

Bartholin cistoms gydyti naudojama marsupializacija ir ekstirpacija. Marsupializacija – tai chirurginis cistos kapsulės, užpildytos pūliais, atidarymas, naudojant paprastą linijinį pjūvį. Šiuo atveju kapsulės kraštai visada susiuvami prie pačių odos žaizdos kraštų. Tai leidžia suformuoti norimą išorinę skylę. Vėliau per jį greitai įvedamas drenažo vamzdelis arba kateteris, sukuriamas dirbtinis liaukos latakas, taip pat privalomas cistos turinio nutekėjimas.

Po tokios procedūros dažniausiai gerokai susiaurėja tipinė išorinė anga ir privalomai susiformuoja naujas šalinimo latakas. Kitas būdas – išnaikinimas visada atliekamas, jei liga atsinaujina. Tokiu atveju, atliekant būtiną išilginį mažųjų lytines lūpų pjūvį, liauka lengvai atskiriama skalpeliu, o po to pašalinama. Pašalinus, pertrauktos siūlės ant žaizdų uždedamos ketguto siūlu.

Po operacijos nėščia moteris turėtų susilaikyti nuo lytinių santykių, kol liga nebus visiškai išgydyta. Jei reikia, gydytojas paskirs fizioterapiją ir magnetoterapiją bei šiuolaikinį ultravioletinį švitinimą.

Akušerė-ginekologė Svidinskaya M. V. - bartolinito sukėlėjai, tipai, komplikacijos, gydymo metodai:

Tokios ligos kaip bartolinitas visada lengviau išvengti nei gydyti chirurginiu būdu. Todėl kiekviena būsima mama prieš pastojimą turėtų išsigydyti visas galimas infekcines ligas, taip pat kandidozę, kad išvengtų nereikalingos rizikos ir savaiminio aborto.

Rekomenduojamas: