Alkūnės epikondilitas (alkūnės sąnarys) - tipai, simptomai, šiuolaikiniai gydymo metodai

Turinys:

Alkūnės epikondilitas (alkūnės sąnarys) - tipai, simptomai, šiuolaikiniai gydymo metodai
Alkūnės epikondilitas (alkūnės sąnarys) - tipai, simptomai, šiuolaikiniai gydymo metodai
Anonim

Kas yra epikondilitas

epikondilitas
epikondilitas

Epikondilitas yra audinių pažeidimas alkūnės sąnario srityje, kuris yra uždegiminio ir degeneracinio pobūdžio. Liga pradeda vystytis dilbio sausgyslių prisitvirtinimo prie žastikaulio epikondilų vietose, išoriniame arba vidiniame sąnario paviršiuje. Pagrindinė jo priežastis – lėtinė dilbio raumenų perkrova.

Sergant epikondilitu, patologinis procesas pažeidžia kaulą, periostą, prie epikondilo prisitvirtinusią sausgyslę ir jo makštį. Be išorinės ir vidinės kondilijos, pažeidžiamas stipinkaulio stipininis procesas, dėl kurio išsivysto stiloiditas ir skausmas nykštį patraukiančių ir ištiesiančių raumenų sausgyslių prisitvirtinimo vietoje.

Alkūnės sąnario epikondilitas yra labai dažna raumenų ir kaulų sistemos liga, tačiau tikslios statistikos apie sergamumą nėra, nes liga dažnai vyksta gana lengva forma, o dauguma potencialių pacientų nesikreipia į gydymo įstaigos.

Pagal lokalizaciją epikondilitas skirstomas į išorinį (šoninį) ir vidinį (medialinį). Šoninis epikondilitas pasireiškia 8-10 kartų dažniau nei medialinis epikondilitas, daugiausia vyrams. Tuo pačiu metu dešiniarankiai dažniausiai kenčia nuo dešinės rankos, o kairiarankiai – kairiąja.

Ši liga stebima 40–60 metų amžiaus. Rizikos grupei priklauso žmonės, kurių užsiėmimas susijęs su nuolatiniu tų pačių monotoniškų judesių kartojimu (vairuotojai, sportininkai, pianistai ir kt.).

Epikondilito priežastys

Ligai vystantis, degeneraciniai sąnario pokyčiai yra prieš uždegiminį procesą.

Šiuo atveju provokuojantys veiksniai yra:

  • Pagrindinio darbo pobūdis;
  • Reguliari mikrotrauma arba tiesioginis alkūnės sąnario sužalojimas;
  • Lėtinė sąnarių perkrova;
  • Vietinės kraujotakos sutrikimai;
  • Gimdos kaklelio arba krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė, žastikaulio periartritas, osteoporozė.

Epikondilitas dažnai diagnozuojamas žmonėms, kurių pagrindinė veikla yra pasikartojantys rankų judesiai: pronacija (dilbio pasukimas į vidų ir delnas žemyn) ir supinacija (pasukimas į išorę delnu aukštyn).

Rizikos grupė apima:

  • žemės ūkio sektoriaus darbuotojai (traktorininkai, melžėjos);
  • statybininkai (mūrininkai, tinkuotojai-dažytojai);
  • sportininkai (boksininkai, sunkiaatlečiai);
  • gydytojai (chirurgai, masažo terapeutai);
  • muzikantai (pianistai, smuikininkai);
  • aptarnavimo darbuotojai (kirpėjai, lygintojai, mašinintojai) ir kt.

Šios profesijos pačios nesukelia epikondilito. Liga atsiranda, kai perkraunami dilbio raumenys, kai jos fone atsiranda sistemingų periartikulinių audinių mikrotraumos. Dėl to pradeda vystytis uždegiminis procesas, atsiranda smulkūs randai, kurie dar labiau sumažina sausgyslių atsparumą stresui ir didelei raumenų įtampai bei didina mikrotraumų skaičių.

Kai kuriais atvejais epikondilitas atsiranda dėl:

  • Gauta tiesioginė trauma;
  • Įgimtas raiščių aparato silpnumas alkūnės sąnario srityje;
  • Vienas intensyvus raumenų įtempimas.

Kaip minėta, epikondilitas yra susijęs su tokiomis ligomis kaip:

  • Gimdos kaklelio arba krūtinės ląstos stuburo osteochondrozė;
  • Šouložastinis periartritas;
  • Jungiamojo audinio displazija;
  • Kraujotakos sutrikimai;
  • Osteoporozė.

Vietinių kraujotakos sutrikimų ir degeneracinių reiškinių reikšmę ligos atsiradimui liudija dažnai diagnozuojamas dvišalis pažeidimo pobūdis ir lėtas, laipsniškas ligos vystymasis.

Epikondilito simptomai

Epikondilito simptomai
Epikondilito simptomai

Dažni epikondilito simptomai:

  • Spontaniškas stiprus, kartais deginantis alkūnės sąnario skausmas, kuris laikui bėgant gali tapti nuobodus, skausmingas;
  • Padidėjęs skausmas fizinio krūvio metu alkūnėje arba esant dilbio raumenų įtampai;
  • Laipsninis rankos raumenų jėgos nykimas.

Sergant šoniniu epikondilitu, skausmas plinta išoriniu alkūnės sąnario paviršiumi. Jis didėja dėl riešo tiesimo, atsparumo pasyviam lenkimui ir riešo sukimuisi į išorę. Pastaruoju atveju taip pat yra raumenų silpnumas išorinėje alkūnės pusėje. „Kavos puodelio“testas yra teigiamas (skausmas didėja bandant nuo stalo paimti puodelį, pripildytą skysčiu). Skausmo sindromo intensyvumas didėja dilbio supinacija (pasukus į išorę) nuo kraštutinio pronacijos taško.

Sergant medialiniu epikondilitu, skausmas lokalizuojasi vidiniame alkūnės sąnario paviršiuje, jį sustiprina dilbio lenkimas ir pasipriešinimas pasyviam riešo tiesimui. Skausmas gali plisti žemyn išilgai vidinių dilbio raumenų link plaštakos. Yra staigus sąnario judesio diapazono apribojimas.

Atskirkite ūminį, poūmį ir lėtinį ligos etapus. Pirmiausia skausmo sindromas lydi aštrų ar užsitęsusį raumenų įtampą, vėliau skausmas tampa pastovus, atsiranda greitas plaštakos raumenų nuovargis. Poūmioje stadijoje skausmo intensyvumas vėl mažėja, ramybėje jie išnyksta. Jie sako apie lėtinę ligos eigą, kai periodinis remisijos ir atkryčio kaita trunka nuo 3 iki 6 mėnesių.

Epikondilito tipai

Priklausomai nuo vietos, epikondilitas skirstomas į du pagrindinius tipus: išorinį arba išorinį, kuris pažeidžia sausgysles, pritvirtintas prie išorinio epikondilo, ir vidinį, kai iš vidinio epikondilo ateina sausgyslių uždegimas.

Šoninis (išorinis) epikondilitas

Šiuo atveju raumenų sausgyslių prisitvirtinimo vieta prie šoninio kaulo epikondilo tampa uždegusi. Išorinis epikondilitas dažnai vadinamas „teniso alkūne“, nes ši problema būdinga tenisą žaidžiantiems žmonėms. Žaidžiant tenisą, yra pertempti tiesiamųjų raumenų, esančių dilbio išorėje, pertempimas. Panašus perteklinis tam tikrų raumenų ir sausgyslių įtempimas taip pat pastebimas atliekant tokius pasikartojančius darbus kaip malkų pjovimas, sienų dažymas ir kt.

Šoninis epikondilitas diagnozuojamas atliekant atrankos testą, vadinamą rankos paspaudimo simptomu. Įprastas rankos paspaudimas šiuo atveju sukelia skausmą. Be to, skausmas gali atsirasti, kai plaštaka pasukta delnu aukštyn, kai dilbis ištiestas.

Vidurinis (vidinis) epikondilitas

Sergant vidiniu epikondilitu, pažeidžiama raumenų sausgyslių prisitvirtinimo vieta prie vidurinio kaulo epikondilo. Kiti šios ligos pavadinimai yra epitrochleitas ir „golfo žaidėjo alkūnė“, o tai rodo jos paplitimą tarp golfo žaidėjų. Sportas, pvz., metimai, metimai, taip pat sukelia medialinį epikondilitą.

Skirtingai nei šoninis epikondilitas, šio tipo epikondilitas dažniau pasireiškia esant mažesniam krūviui, todėl dažniausiai stebimas moterims (mašinininkėms, siuvėjoms ir kt.).d.). Jų atliekamus monotoniškus stereotipinius judesius atlieka riešo lenkiamieji raumenys, kurie sausgyslėmis pritvirtinami prie žastikaulio medialinio epikondilo.

Paprastai šiuo atveju skausmas atsiranda spaudžiant vidinį epikondilą, sustiprėja lenkiant ir pronuojant dilbį, taip pat spinduliuoja išilgai jo vidinio krašto. Daugeliu atvejų pacientas gali tiksliai nustatyti skausmo lokalizaciją. Vidiniam epikondilitui ypač būdinga lėtinė eiga, taip pat dalyvavimas alkūnkaulio nervo procese.

Trauminis epikondilitas

Trauminis epikondilitas reiškia sistemingą nedidelę traumą nuolat atliekant tos pačios rūšies veiksmus. Dažniausiai tai lydi deformuojanti alkūnės sąnario artrozė, alkūnkaulio nervo pažeidimas ir gimdos kaklelio osteochondrozė. Sulaukus 40 metų, sumažėja audinių gebėjimas atsinaujinti, sutrikusias struktūras pamažu keičia jungiamasis audinys.

Potrauminis epikondilitas

Šis epikondilito tipas išsivysto dėl sąnario patempimo ar išnirimo, prastai laikantis medikų rekomendacijų reabilitacijos laikotarpiu ir per skubotai pereinant prie intensyvaus sąnario darbo.

Lėtinis epikondilitas

Lėtinė eiga labai būdinga tokiai ligai kaip epikondilitas. Ilgą laiką, kai paūmėjimus keičia atkryčiai, skausmas pamažu įgauna silpną, skausmingą pobūdį, o raumenys netenka jėgos, iki tokio lygio, kad žmogus kartais negali rašyti ar tiesiog ką nors paimti į ranką.

Tema: Skausmas alkūnės sąnaryje – ką daryti?

Epikondilito diagnozė

Epikondilito diagnozė
Epikondilito diagnozė

Diagnozė nustatoma remiantis paciento apklausa, istorija ir vizualiniu apžiūra. Skirtumą tarp epikondilito ir kitų destrukcinių alkūnės sąnario pažeidimų lemia skausmo sindromo specifika. Sergant šia liga, skausmas sąnaryje atsiranda tik esant savarankiškam fiziniam aktyvumui. Jei gydytojas pats atlieka įvairius judesius paciento ranka, nedalyvaujant jo raumenims (pasyvus lenkimas ir tiesimas), skausmas neatsiranda. Tai yra skirtumas tarp epikondilito ir artrito ar artrozės.

Papildomi Thomson ir Welt simptomų testai. Thomson testas yra toks: pacientas turi sugniaužti ranką nugaroje į kumštį. Tuo pačiu metu jis greitai išsiskleidžia, pasislenka į padėtį delnu aukštyn. Nustatydami Welt simptomą, turite laikyti dilbius smakro lygyje ir tuo pačiu atlenkti bei sulenkti rankas. Abu sergančios rankos atliekami veiksmai pastebimai atsilieka nuo sveikos rankos veiksmų. Šiuos tyrimus lydi stiprus skausmas. Taip pat šiai ligai būdingas skausmas sąnarinių sausgyslių srityje, kai ranka pagrobiama už apatinės nugaros dalies.

Epikondilitą reikia skirti nuo:

  • Sąnarių hipermobilumo sindromas;
  • Minkštųjų audinių mėlynės;
  • Epikondilo lūžis;
  • Lūžęs stiebo procesas;
  • Aseptinė nekrozė;
  • Artritas;
  • Bursitas;
  • Tunelio sindromai (alkaulio arba vidurinio nervo pažeidimas);
  • Reumatoidinė sąnarių liga;
  • Gimdos kaklelio osteochondrozės simptomai.

Kai epikondilis lūžta, sąnario srityje pabrinksta minkštieji audiniai, o epikondilito atveju to nėra. Artrito skausmas atsiranda pačiame sąnaryje, o ne epikondilėje, ir yra labiau išsklaidytas, o ne gerai lokalizuotas.

Suspaudus nervus, pastebimi būdingi neurologiniai simptomai – jautrumo pažeidimas inervacijos zonoje.

Sąnarių hipermobilumo sindromą (jei kalbame apie jaunus pacientus) sukelia įgimtas jungiamojo audinio silpnumas. Jai nustatyti analizuojamas patempimų dažnis, per didelis sąnarių paslankumas, plokščiapėdystė.

Papildomi tyrimo metodai diagnozuojant epikondilitą dažniausiai nenaudojami. Diferenciacijai su epikondilo lūžiu daroma rentgeno nuotrauka, su tuneliniais sindromais – magnetinio rezonanso tomografija, esant ūminiam uždegiminiam procesui – biocheminis kraujo tyrimas.

Rentgenas epikondilitui yra informatyvus tik esant ilgai lėtinei ligos eigai. Tokiu atveju nustatomi osteoporozės židiniai, osteofitų ataugos, sausgyslių ir kaulinio audinio galų sustorėjimas.

Kaip gydyti epikondilitą?

Gydymas yra ambulatorinis. Gydymo taktika nustatoma atsižvelgiant į ligos trukmę, sąnario funkcinių sutrikimų laipsnį bei patologinius raumenų ir sausgyslių pakitimus.

Pagrindinės užduotys yra šios:

  • Skausmo nutrūkimas pažeidimo vietoje;
  • Vietinės apyvartos atkūrimas;
  • Viso judesio diapazono atkūrimas alkūnės sąnaryje;
  • Dilbio raumenų atrofijos prevencija.

Esant silpnam skausmui, rekomenduojama laikytis apsauginio režimo ir stengtis neįtraukti skausmą sukeliančių judesių. Jei darbas ar sportas susiję su dideliu dilbio raumenų apkrovimu, reikėtų laikinai pailsėti alkūnės sąnarį, taip pat išsiaiškinti ir pašalinti perkrovos priežastis: pakeisti konkrečių judesių atlikimo techniką ir pan. skausmui išnykus, reikia pradėti nuo minimalios apkrovos ir palaipsniui ją didinti.

Esant lėtinei ligos eigai ir dažniems atkryčiams, rekomenduojama keisti veiklos rūšį arba nutraukti šios sporto šakos veiklą.

Esant stipriam skausmui ūminėje stadijoje, trumpalaikis sąnario imobilizavimas gipsu ar plastikiniu įtvaru atliekamas maždaug savaitę. Nuėmus įtvarą galima daryti šildančius kompresus su kamparo spiritu arba degtine. Esant lėtinei stadijai, dieną rekomenduojama fiksuoti sąnarį ir dilbį elastiniu tvarsčiu, nakčiai jį nuimti.

NVNU vartojimas

NVNU
NVNU

Kadangi epikondilito skausmo priežastis yra uždegiminis procesas, vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo skiriami tepalų pavidalu: Diklofenakas, Nurofenas, Indometacinas, Nimesilas, Ketonalis, Nise ir kt. NVNU šiuo atveju mažai pagrįsta.

Esant labai stipriam, nenumaldomam skausmui, blokados atliekamos kortikosteroidais, kurie švirkščiami į uždegimo vietą: hidrokortizonu arba metiprednizolonu. Tačiau reikia nepamiršti, kad pirmąją dieną tai padidins skausmą. Gliukokortikosteroidas sumaišomas su anestetiku (lidokainu, novokainu). Paprastai atliekamos 2–4 injekcijos su 3–7 dienų pertrauka.

Taikant konservatyvų gydymą, nenaudojant gliukokortikosteroidų, skausmo sindromas paprastai palengvėja per 2–3 savaites, blokuojant vaistus – per 1–3 dienas.

Be to, galima skirti Nikoshpan, Aspirin, Butadion. Norint pakeisti audinių trofizmą, galima atlikti blokadas su bidistiliuotu vandeniu, jos yra gana skausmingos, bet veiksmingos. Esant lėtinei ligos eigai, skiriamos Milgamma injekcijos.

Tema: Šiuolaikinių vaistų ir vaistų nuo sąnarių sąrašas

Kineziterapija

Epikondilitui gydyti naudojamas beveik visas galimų fizioterapinių procedūrų sąrašas.

Ūminiu laikotarpiu galima atlikti:

  • Didelio intensyvumo magnetoterapija su 5-8 seansų kursu;
  • Diadinaminė terapija, kursas 6-7 seansai;
  • Infraraudonoji lazerio spinduliuotė, ekspozicijos trukmė 5-8 min., kursas 10-15 procedūrų;

Ūminės stadijos pabaigoje paskirkite:

  • Ekstrakorporinė šoko bangų terapija;
  • Fonoforezė iš hidrokortizono ir anestetikų mišinio;
  • Elektroforezė su novokainu, acetilcholinu arba kalio jodidu;
  • Bernardo srovės;
  • Parafino-ozocerito ir naftolono aplikacijos;
  • Kryoterapija sausu oru.

Parafiną galima tepti praėjus maždaug 3–4 savaitėms po sąnario imobilizacijos ir novokaino blokados. Atliekant smūginės bangos terapiją, akustinė banga turi būti nukreipta į sąnario sritį, o ne plisti į alkūnkaulio, vidurio, radialinius nervus ir kraujagysles.

Raumenų atrofijos profilaktikai ir sąnarių funkcijoms atkurti skiriami masažai, purvo terapija, drėgno ir sauso oro vonios bei mankštos terapija. Yra gerų atsiliepimų apie akupunktūrą.

Retais atvejais, sergant lėtiniu dvišaliu epikondilitu su dažnais paūmėjimais, progresuojančia raumenų atrofija ar nervų šaknelių suspaudimu, nepadeda net gliukokortikosteroidų vaistų injekcijos. Esant tokiai situacijai, nurodoma chirurginė intervencija.

Chirurgija

Jei konservatyvus skausmo gydymas nesibaigia per 3–4 mėnesius, tai yra indikacija chirurginiam sausgyslių pašalinimui jų prisitvirtinimo prie kaulo vietoje.

Vadinamoji Gohmano operacija atliekama planingai, naudojant laidumo nejautrą arba taikant bendrąją nejautrą. Pradinėje versijoje sausgyslės buvo iškirptos tose vietose, kur jos susijungė su tiesiamaisiais raumenimis.

Šiuo metu ekscizija atliekama sausgyslės prisitvirtinimo prie paties kaulo srityje. Tuo pačiu metu išorinio epikondilo srityje padaromas nedidelis pasagos formos pjūvis apie 3 cm, epikondilis atidengiamas, o prieš jį – 1-2 cm sausgyslių skaidulų pjūvis, nepažeidžiant. kaulas. Visi tiesiamųjų dalių tvirtinimai nepažeidžiami, tačiau skausmo š altinis priekiniame epikondilo paviršiuje atsipalaiduoja nuo raumenų traukos. Neatmetama kraujagyslių ir nervų kanalų pažeidimo rizika. Po operacijos uždedami paviršiniai siūlai ir gipsas, siūlai pašalinami po 10-14 dienų.

Rekomenduojamas: