Sausgyslių uždegimas, patempimas ir skausmas, ką daryti?

Turinys:

Sausgyslių uždegimas, patempimas ir skausmas, ką daryti?
Sausgyslių uždegimas, patempimas ir skausmas, ką daryti?
Anonim

Uždegimas, patempimas, sausgyslių skausmas: ką daryti?

sausgyslės
sausgyslės

Sausgyslės jungia raumenis su kaulais. Jie yra džemperių pavidalo, kurie padalija raumenis į kelias dalis. Ir taip pat trumpas, ilgas, platus, siauras. Gali būti į virvelę panašios, suapvalintos, kaspininės ir lamelės sausgyslės. Skrandžio raumenys turi tarpines sausgysles. Jie eina palei šoninį raumens kūno paviršių ir įsiskverbia į jo storį.

Kaip ir raumuo, sausgyslės susideda iš lygiagrečių ryšulių. Pirmosios eilės ryšuliai yra apsupti laisvo jungiamojo audinio sluoksniais ir sudaro antros eilės pluoštą. Antros eilės sijų grupė sudaro trečios eilės spindulį. Sausgyslės yra tankus pluoštinis jungiamasis audinys, turintis daugiau pluoštinių nei ląstelinių elementų.

Dėl to jų išskirtinė savybė yra didelis tvirtumas ir mažas tempimas. Raumenų sausgyslinė dalis auga nuo 15 iki 25 metų greičiau nei raumenų pilvas. Iki 15 metų sausgyslės yra silpnai išsivysčiusios, jų augimas yra toks pat intensyvus kaip raumenų augimas. Vyresnio amžiaus žmonių organizme atsiranda pakitimų audiniuose, sutrinka sausgyslių elastingumas, dėl to dažnai susižalojama.

Sausgyslių apsauga nuo plyšimo staigių judesių ir per didelio krūvio metu yra sausgyslių audinio išilginis elastingumas. Todėl norint išvengti sausgyslių traumų, būtina jas aktyvinti, vystyti ir stiprinti, reguliarus sportas ir tam tikri specialūs pratimai atkurs jų elastingumą ir jėgą.

Sausgyslių patologijai nustatyti naudojami metodai – palpacija, termografija, ultragarsas, biopsija.

Ligos, sukeliančios sausgyslių uždegimą

Yra kelių rūšių uždegiminės sausgyslių ligos, kurias lydi raumenų ir kaulų sistemos pažeidimas.

1. Tendinitas - uždegiminis procesas, pasitaiko gana dažnai. Jo atsiradimo priežastys visada yra tos pačios, todėl diagnozuojant šią patologiją gana paprasta nustatyti. Tendinitas atsiranda dėl užsitęsusio lėtinio persitempimo, kurio metu išsivysto degeneraciniai pakitimai ir sausgyslių plyšimai. Šio tipo uždegimas sumažina sausgyslės stiprumą ir padidina sausgyslių plyšimo riziką.

Tendinitas taip pat gali turėti infekcinį eigos pobūdį. Sportininkai daugiausia kenčia nuo distrofinio tipo dėl didelio fizinio krūvio raumenims, raiščiams ir sausgyslėms. Prie tokio uždegimo išsivystymo prisideda ir įvairios reumatinės sąnarių ligos.

2. Paratenonitas– aseptinis pilvaplėvės audinio uždegimas. Tai atsiranda dėl pakartotinės traumos sąnario srityje. Tokiu atveju jungiamajame audinyje, tarp fascijos ir sausgyslės, po petechialinių kraujavimų ir atsiradus patinimui, atsiranda pluoštinio audinio nuosėdos. Surišti antspaudai sukelia skausmą, judesiai riboti, veikla prarandama.

Liga pažeidžia Achilo sausgyslę, dilbio tiesiamuosius raumenis, apatinį blauzdos trečdalį. Paratenonitas gali turėti ūminę ir lėtinę eigą. Sausgyslių uždegimo gydymas yra rankos ar pėdos imobilizavimas. Tradicinės fizioterapijos procedūros taip pat veiksmingos.

Ūminio sausgyslių uždegimo (sausgyslių uždegimo) gydymas apima antibakterinius ir atkuriamuosius metodus. Aseptinio tendinito atveju vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Vietinis gydymas – tai sergančios galūnės sutvarkymas. Praėjus ūmioms ligos apraiškoms, gali būti paskirtos fizioterapinės procedūros. Apšilimas turėtų būti atliekamas praėjus ūmioms ligos apraiškoms.

Į šį procedūrų rinkinį įeina UHF, mikrobangų terapija, ultragarsas, ultravioletiniai spinduliai. Naudinga speciali fizinė terapija. Minkštas karštis ir magnetiniai laukai, gerinantys kraujotaką, malšinantys uždegimus, išnyksta audinių patinimas, atkuriamos pažeistos sausgyslių vietos.

Sausgyslių patempimo laipsniai, ką daryti?

sausgyslių patempimas
sausgyslių patempimas

Patempimas – labiausiai paplitęs traumos tipas, dažniausiai atsirandantis čiurnos ir kelio sąnaryje dėl staigaus judesio, viršijančio jų amplitudę. Sausgyslės jungia raumenis su kaulais, o raiščiai jungia kaulus. Šie du apibrėžimai dažnai painiojami. Raiščių patempimas iš tikrųjų visada yra mikroskopinis plyšimas su nedideliu tempimu, esant vidutiniam pažeidimo laipsniui, gali plyšti atskiros kolageno skaidulos, jei trauma yra sunki, plyšta visas raištis.

Turint didelį gebėjimą atsinaujinti, raiščiai atkuriami bet kokio laipsnio pažeidimo atveju. Stipriausi žmogaus raumenys yra apatinėse galūnėse. Tai taip pat reiškia, kad sausgyslės, kurios pritvirtina raumenis prie kojų kaulų, turi atlaikyti didžiulius krūvius. Bet, deja, pasitaiko nesėkmingų judesių, griuvimų, provokuojančių kojos sausgyslių tempimą.

Achilo sausgyslės tempimas atsiranda, kai nepakankamai įšyla raumenys sportinės veiklos metu, avint nepatogius batus, judant nelygiais, akmenuotais paviršiais.

Sausgyslių patempimus galima suskirstyti į tris sunkumo laipsnius:

  • Pirmasis laipsnis – nedidelis skausmas po traumos, sustiprintas fizinio poveikio.
  • Antras laipsnis – stiprus skausmas, odos patinimas virš pažeistos sausgyslės. Pastebimas raumenų silpnumas ir didėjantis skausmas dėl krūvio.
  • Trečias laipsnis – visiškas arba dalinis sausgyslės plyšimas, atsiranda raumenų susitraukimas. Plyšimo metu gali būti jaučiamas medvilnės pojūtis, aštrus, stiprus skausmas ir patinimas.

Paprastai operaciniu būdu atstatomas trečio laipsnio sausgyslių pažeidimas. Daugelis pirmojo ir antrojo laipsnio aukų neskiria ypatingo dėmesio gydymui ir veltui gali susilpnėti raumenų jėga, išsivystyti uždegimas sausgyslėje ir „atveju“– kur jų yra keletas. Iš esmės šis reiškinys stebimas pėdos raumenų sausgyslėse ir vadinamas tenosinovitu. Lėtinį uždegimą komplikuoja atrofinis procesas, turintis įtakos sausgyslių skaidulų retėjimui, jos gali lengvai plyšti esant nedideliam krūviui.

Pirmoji pagalba

Kai kojos sausgyslės patemptos, pirmoji pagalba yra imobilizavimas, fiksavimas pakeltoje padėtyje. Tada reikia 20-30 minučių tepti ledukais (kartokite 4-5 kartus per dieną), po to kiekvieną kartą užtepkite spaudžiamąjį tvarstį su elastiniu tvarsčiu, kad apribotumėte patinimo plitimą.

Ledas sustabdys kraujavimą iš pažeistų kraujagyslių. Stiprų skausmą malšina tokie vaistai kaip diklofenakas, analginas, ketanovas. Antrą dieną, pašalinus uždegimą ir edemą, jei nėra hematomos, taikomas kitas gydymo etapas, ty terminės procedūros. Nuo karščio kraujotaka normalizuojasi, o pažeidimai užgyja. Veiksmingas priešuždegiminių tepalų naudojimas.

Atkūrimas

Sausgyslės greičiau atsistato ramybės būsenoje, nes vartojamas maistas, kuriame gausu gyvulinių ir augalinių b altymų. Po savaitės, prižiūrint specialistui, atliekant pratimų rinkinį, jie palaipsniui apkrauna skaudamąjį raumenį. Mechaniniai pažeidimai atsiranda dėl tiesioginio ar netiesioginio traumuojančio veiksnio veikimo.

Operacija

Chirurginė intervencija skirta esant lėtiniams ir įprastiems išnirimams, kai skausmo sindromas nuolat primena žalą, akivaizdžiai pakitus funkcinei veiklai. Sausgyslės plyšimas dažniausiai praneša apie save stipriu traškėjimu, nepakeliamu skausmu ir plyšusio raumens motorinės funkcijos pažeidimu. Atviri sužalojimai stebimi durtinėmis, pjautinėmis, kapotomis žaizdomis, su sunkiais sužalojimais. Žalos lygiai:

  • Sausgyslės nuplėšimas nuo įkišimo.
  • Plyšimas per visą sausgyslių ilgį.
  • Sausgyslės plyšimas jos perėjimo į raumenis srityje. Tokie reiškiniai dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių profesija susijusi su raumenų įtempimu arba sportininkams.

Pėdos sausgyslių plyšimas ir pažeidimas

Pėdos sausgyslių pažeidimo laipsniai:

  • Pirmas laipsnis – nedidelis skausmas, nedidelis kulkšnies patinimas. Galite užlipti ant kojos. Nemalonūs pojūčiai išnyksta po kelių dienų gydymo specialiais tepalais ir kompresais.
  • Antras laipsnis – vidutinio dydžio sąnario patinimas, aštrus skausmas judant pėdą.
  • Trečias laipsnis – sausgyslių plyšimas, stiprus nenumaldomas skausmas, didelis sąnarių patinimas.

Achilo arba kulkšnies sausgyslės (calcaneus tricepsas), kuri yra prisitvirtinusi prie kulkšnies gumbo ir yra labai stora, plyšimas ir pažeidimas atsiranda dėl stipraus įtempimo. Paprastai spraga šioje zonoje yra pilna. Sužalojimo priežastys yra tiesioginė trauma dėl smūgio kietu daiktu ir netiesioginis smūgis dėl staigaus blauzdos tricepso raumenų susitraukimo.

Sportininkams gresia pavojus, gali susižaloti, pavyzdžiui, bėgikams, kuriems staigi sausgyslės apkrova tuo metu, kai pėda starto metu nuimama nuo paviršiaus, sportininkams, kurių pėdos dorsifleksija kritimas iš aukščio. Dalinis Achilo sausgyslės pažeidimas atsiranda dėl tiesioginio sužalojimo pjovimo objektu. Auka jaučia stiprų skausmą, smūgio į sausgyslę jausmą.

Kraujavimas ir edema stebimi apatinio kojos trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Plyšimo zonoje matosi įlenkimas. Pacientas negali stovėti ant pirštų kamuoliukų, pėdos padų lenkimas neįmanomas. Pirmosios pagalbos teikimą sudaro narkozė su vaistais ir jos pristatymas į traumatologijos skyrių.

Gydymas nuo šviežių plyšimų (ne ilgiau kaip dvi savaites) – uždaras perkutaninis siūlas. 4 savaites ant pažeistos vietos dedamas gipsinis tvarstis, koja visą laiką išlieka toje pačioje padėtyje. Nuėmus siūlą nuo siūlės, koja 4 savaites fiksuojama kitoje padėtyje.

Jei trauma sena (daugiau nei 2 savaites), dažniausiai sausgyslių galuose jau susiformavo randų audinys, jis pašalinamas, per sausgyslę daromas odos pjūvis, susiuvami sausgyslės galai specialiu siūlu pagal daktaro Tkačenkos metodą. Jei yra audinių defektas, atliekama plastinė operacija, po kurios gipsas 6 savaites. Visiškas pasveikimas garantuojamas naudojant specialius pratimus ir fizioterapiją.

Achilo sausgyslė yra stipriausia, ji įsitempia, kai raumenys įsitempę ir leidžia atsistoti ant kojos piršto ar atlikti šuolį. Diagnozei atlikti naudojama čiurnos sąnario rentgenografija šoninėje projekcijoje, magnetinio rezonanso tomografija, ultragarso aparatūra. Žalą taip pat galima nustatyti naudojant tradicinę palpaciją.

Rekomenduojamas: