Išsėtinė sklerozė – pirmieji požymiai, simptomai, gydymas

Turinys:

Išsėtinė sklerozė – pirmieji požymiai, simptomai, gydymas
Išsėtinė sklerozė – pirmieji požymiai, simptomai, gydymas
Anonim

Išsėtinės sklerozės priežastys, simptomai ir gydymas

Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė yra neurologinė patologija, kuriai būdinga progresuojanti eiga su daugybiniais CNS pažeidimais ir mažiau periferinės nervų sistemos pažeidimų. Neurologijoje galite rasti terminus "išsėtinė sklerozė", "dėmėtoji sklerozė", "plokštelinė sklerozė", "išsėtinis sklerozuojantis encefalomielitas", visi jie yra tos pačios ligos žymėjimai. Patologijos eiga banguota, pobūdis lėtinis.

Jei anksčiau dauguma išsėtine skleroze sergančių žmonių gyveno šalyse, esančiose toli nuo pusiaujo, tai šiuo metu nėra aiškaus geografinio pasiskirstymo. Per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelyje pasaulio regionų padaugėjo patologijų, nors šalys su vidutinio klimato šalimis vis dar pirmauja. Ten rodikliai siekia nuo 50 iki 100 žmonių 100 000 gyventojų.

Dažniausiai moterys suserga, nors apie trečdalis išsėtinės sklerozės atvejų pasitaiko planetos vyrų populiacijoje. Patologija dažniau pasireiškia jauname amžiuje, paveikianti aktyvius žmones nuo 20 iki 45 metų - tai beveik 60% visų atvejų. Dažniausiai išsėtinė sklerozė diagnozuojama žmonėms, dirbantiems intelektualinį darbą.

Be to, mokslininkai šiuo metu persvarsto ligos pradžios amžiaus ribas jų plitimo kryptimi. Taigi medicinoje aprašomi išsėtinės sklerozės išsivystymo atvejai sulaukus dvejų metų, taip pat sulaukus 10-15 metų. Pacientų skaičius vaikystėje skirtingais duomenimis svyruoja nuo 2 iki 8% visų atvejų. Dabar rizikos grupei priklauso vyresni nei 50 metų žmonės.

Išsėtinės sklerozės priežastys

Dėl daugelio veiksnių įtakos padidėja kraujo ir smegenų barjero perdavimo pajėgumas (jo pagrindinė funkcija yra apsaugoti smegenų antigenus nuo žalingo imuninės sistemos ląstelių poveikio). Dėl to į smegenų audinį patenka daugiau T limfocitų ir prasideda uždegiminis procesas. Šio uždegimo rezultatas yra nervo mielino apvalkalo sunaikinimas, nes imuninė sistema mielino antigenus suvokia kaip svetimus. Nervinių impulsų perdavimas ankstesniame tūryje tampa nebeįmanomas ir žmogus pradeda kentėti nuo ligos simptomų.

Išsėtinę sklerozę sukelia daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, todėl ji laikoma daugiafaktorine patologija.

Ypatingą mokslininkų dėmesį patraukia šios etiologinės aplinkybės:

  • Virusų įtaka ligos atsiradimui. Tai retrovirusai, herpes virusai, tymų ir raudonukės virusai, infekcinė mononukleozė, ypač kartu su endogeniniais retrovirusais. Neigiamą poveikį turi perneštos bakterinės infekcijos – streptokokinės, stafilokokinės ir kt.. Tačiau mokslininkai priėjo prie išvados, kad nėra nė vieno viruso, kuris tiesiogiai lemtų ligos vystymąsi. Tačiau jie yra provokuojantys veiksniai, kurie palaiko ir skatina uždegiminių ir autoimuninių procesų vystymąsi ir taip skatina neurodegeneracinius pokyčius.
  • Lėtinio apsinuodijimo įtaka žmogaus organizmui. Ypatingą pavojų kelia apsinuodijimai chemikalais, organiniais tirpikliais, metalais, benzinu ir kt. Gyvenimas ekologiškai nepalankioje vietovėje, ypač vaikystėje, laikomas neigiamu veiksniu.
  • Dietos ypatybės. Šiuo atžvilgiu pavojų kelia gyvuliniai riebalai ir b altymai, per didelis jų vartojimas iki 15 metų. Jeigu žmogus nutukimu serga nuo 20 metų, tai rizika susirgti šia liga padidėja 2 kartus. Taip pat įrodyta, kad per didelis valgomosios druskos vartojimas sukelia patologinį imuninės sistemos aktyvumą.
  • Dažnas psichoemocinis pervargimas, lėtinis stresas.
  • Fizinis antplūdis.
  • Galvos ir nugaros traumos, operacijos.
  • Genetinis polinkis susirgti liga. Tai ypač akivaizdu šeimos istorijoje, sergančioje išsėtine skleroze. Rizika susirgti kraujo giminaičiais svyruoja nuo 3 iki 10%.
  • Naudojant geriamuosius kontraceptikus, rizika susirgti liga padidėja 35%.
  • Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje lemia greitą ligos progresavimą.

Be to, mokslininkai nustatė epidemiologinius ligos vystymosi rizikos veiksnius:

  • Priklauso Europos rasei. Pavyzdžiui, tarp eskimų, indėnų, majorų ir kai kurių kitų rasių ši liga yra labai reta.
  • Serga šeimine išsėtine skleroze
  • Priklausant moteriškajai lyčiai, visose pacientų populiacijose vyrauja moterys, tačiau nepalanki ligos eiga būdinga vyrams.
  • Gyvenamosios zonos keitimas turi įtakos migruojančių gyventojų susirgimų dažnio pokyčiui.
  • Yra žinomi atvejai, kai per tam tikrą laikotarpį smarkiai padidėjo sergamumas ribotoje srityje.

Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai

Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai
Pirmieji išsėtinės sklerozės požymiai

Išsėtinės sklerozės simptomai 40 % atvejų yra motorinių funkcijų sutrikimai – pavyzdžiui, raumenų silpnumas, sutrikusi judesių koordinacija. Taip pat 40% atvejų yra galūnių jautrumo sutrikimų - pavyzdžiui, tirpimas, dieglių pojūtis rankose ir kojose.

20 % išsėtinės sklerozės atvejų pastebimi regėjimo sutrikimai, judėjimo sutrikimai einant, savanoriškas šlapinimasis, nuovargis ir seksualinės funkcijos sutrikimai. Ilgai sergant, stebimas intelekto sumažėjimas.

Išsėtinės sklerozės išsivystymo požymiai priklauso nuo to, kur yra demielinizacijos židinys. Todėl simptomai kiekvienam pacientui skiriasi ir dažnai yra nenuspėjami. Niekada neįmanoma vienu metu aptikti viso vieno paciento simptomų komplekso vienu metu.

Pirmieji ligos požymiai yra demielinizacijos pasekmė, dėl kurios pažeidžiamas elektrinių impulsų praeinamumas išilgai nervinių skaidulų. Dažniausiai jie pasireiškia audringai, nepastebimai, latentiškai ligos eigai, gydytojai pastebi retai.

Taigi, dažniausiai ankstyvieji išsėtinės sklerozės požymiai yra:

  • Galūnių dilgčiojimo ir tirpimo jausmas.
  • Nutrūkstamas galūnių silpnumo jausmas, kuris dažniausiai stebimas, viena vertus.
  • Regėjimo sutrikimas, sumažėjęs aiškumas, dvigubas matymas. Be to, prieš akis gali būti šydas, praeinantis vienos ar abiejų akių aklumas. Akių motoriniai sutrikimai, tokie kaip žvairumas, dvejinimasis akyse, vertikalus nistagmas, tarpbranduolinė oftalmoplegija, yra dažni pirmieji ligos pradžios požymiai.
  • Dubens sutrikimai. Tai yra šlapinimosi proceso pažeidimai, pastebėti beveik pusei visų pacientų. Šis simptomas 15% žmonių, sergančių išsėtine skleroze, yra vienintelis požymis. Galimas nepilnas šlapimo pūslės ištuštinimas, nikturija (naktį išskiriama daugiau šlapimo nei dieną), pasunkėjęs šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, staigus noras ją ištuštinti, protarpinis šlapinimasis.
  • Jau pradinėse ligos stadijose didėja nuovargis arba vadinamasis „lėtinio nuovargio sindromas“.
  • Pirmieji gresiančios ligos požymiai gali būti: veido nervo neuritas, galvos svaigimas, svirdulys einant, ataksija (statinė ir dinaminė), horizontalus nistagmas, hipotenzija ir kt.

Pagrindiniai išsėtinės sklerozės simptomai

Ligai progresuojant pastebimi šie išsėtinės sklerozės simptomai:

  • Jautrumo pažeidimas. Nebūdingi sveikam žmogui pojūčiai: tirpimas, niežulys, odos deginimas, dilgčiojimas, trumpalaikiai skausmai – visi šie požymiai pradeda dažniau trikdyti pacientą. Jautrumo pažeidimas prasideda nuo distalinių skyrių, būtent nuo galūnės pirštų, palaipsniui visiškai užfiksuojant. Pažeidimai dažniau būna vienpusiai, tačiau kartais pereinama prie antrosios galūnės. Silpnumą pradinėse ligos vystymosi stadijose galima supainioti su nuovargiu, tačiau sklerozei progresuojant žmogui bus vis sunkiau atlikti net paprastus judesius. Galūnės tampa svetimos, nėra galimybės išlaikyti raumenų jėgos.
  • Regėjimo sutrikimai. Regėjimo organo pusėje yra spalvų suvokimo pažeidimas, regos nervo neurito išsivystymas, galimas ūmus regėjimo pablogėjimas. Dažniausiai pažeidimas taip pat yra vienpusis. Miglotumas ir dvejinimasis matymas, draugiškų akių judesių trūkumas bandant juos nustumti į šalį – visa tai yra ligos simptomai.
  • Galūnių tremoras. Šis simptomas labai pablogina paciento gyvenimo kokybę. Gali būti, kad nuo drebėjimo nukentės ne tik galūnės, bet ir žmogaus liemuo. Taip atsitinka dėl nekontroliuojamų raumenų susitraukimų, dėl kurių negalime atlikti darbo ir socialinės veiklos.
  • Galvos skausmas. Galvos skausmas yra labai dažnas ligos simptomas. Mokslininkai teigia, kad jo atsiradimas yra susijęs su raumenų sutrikimais ir depresija. Būtent sergant išsėtine skleroze galvos skausmas pasireiškia tris kartus dažniau nei sergant kitomis neurologinėmis ligomis. Kartais tai gali būti artėjančio ligos paūmėjimo pranašas arba patologijos debiuto požymis. (taip pat skaitykite: galvos skausmo priežastys, požymiai ir simptomai, pasekmės)
  • Rijimo ir kalbos sutrikimai Šie simptomai dažniausiai pasireiškia lygiagrečiai. Jei 50% atvejų pacientai nekreipia dėmesio į rijimo sutrikimus, tai neįmanoma nepastebėti kalbos sutrikimų. Tai pasireiškia jos standumu, neryškumu, neryškumu.
  • Eisenos sutrikimai. Vaikščiojimo sunkumą gali sukelti pėdų tirpimas, pusiausvyros sutrikimas, raumenų spazmai, raumenų silpnumas, drebulys.
  • Raumenų spazmas. Būtent dėl šio simptomo pacientas dažnai tampa neįgalus. Dėl atsiradusių spazmų žmogus negali tinkamai kontroliuoti rankų ir kojų judesių.
  • Padidėjęs jautrumas karščiui. Galimas ligos simptomų paūmėjimas organizmui perkaitus. Panašių situacijų dažnai pasitaiko paplūdimyje, saunoje, pirtyje.
  • Protinės veiklos sutrikimai, pažinimo nuosmukis. Šis simptomas būdingas 50% visų išsėtine skleroze sergančių pacientų. Jiems būdingas mąstymo slopinimas, atminties sutrikimas, sumažėjusi dėmesio koncentracija, sunku suvokti informaciją, sunku pereiti nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Dėl to pacientas nebegali atlikti net elementarių kasdienių užduočių.
  • Svaigulys. Šis simptomas pasireiškia ankstyvoje ligos eigoje ir sunkėja jai progresuojant. Žmogus gali jausti ir savo nestabilumą, ir kentėti nuo aplinkos „judėjimo“. (taip pat skaitykite: galvos svaigimas – tipai ir priežastys)
  • Lėtinio nuovargio sindromas. Per didelis nuovargis ryškiausias po pietų. Pacientas jaučia ne tik raumenų, bet ir emocinį silpnumą, protinį išsekimą, mieguistumą ir vangumą.
  • Lytinio potraukio sutrikimai. Iki 90% vyrų ir iki 70% moterų kenčia nuo seksualinės sferos sutrikimų. Šis pažeidimas gali būti tiek psichologinių problemų, tiek centrinės nervų sistemos pažeidimo pasekmė. Libido krenta, sutrinka erekcijos ir ejakuliacijos procesas. Tačiau iki 50% vyrų nepraranda rytinės erekcijos. Moterys negali pasiekti orgazmo, lytinis aktas gali būti skausmingas, o lytinių organų srityje dažnai sumažėja jutimas.
  • Problemos užmigti naktį. Pacientams tampa sunkiau užmigti, dažniausiai dėl galūnių spazmų ir kitų lytėjimo pojūčių. Miegas tampa neramus, dėl to dienos metu žmogus patiria sąmonės blankumą, minčių aiškumo stoką.
  • Vegetatyvinio reguliavimo sutrikimai. Kuo ilgiau liga egzistuoja, tuo didesnė autonominių sutrikimų atsiradimo rizika. Žmogus kenčia nuo rytinės hipotermijos, nuo pėdų hiperhidrozės kartu su raumenų silpnumu, nuo arterinės hipotenzijos, galvos svaigimo ir širdies aritmijų.
  • Depresinės nuotaikos, padidėjęs nerimo lygis. Depresija gali būti pagrindinės ligos arba žmogaus reakcijos į diagnozuotą problemą rezultatas. Šiuo atžvilgiu dažni bandymų nusižudyti, alkoholizmo atvejai. Dėl to žmogus visiškai socialiai neprisitaiko, sunaikinama jo asmenybė.
  • Šlapinimosi proceso sutrikimai. Visi simptomai, susiję su šlapinimosi procesu pradinėse ligos vystymosi stadijose, sunkėja jai progresuojant.
  • Žarnyno disfunkcija. Ši problema gali pasireikšti kaip išmatų nelaikymas arba protarpinis vidurių užkietėjimas.
  • Reti ligos simptomai. Apie 6% visų išsėtine skleroze sergančių pacientų kenčia nuo klausos sutrikimų, dažniausiai ne kurtumo, o klausos praradimo, kuris atsiranda dėl klausos nervo pažeidimas.

Kvapo pažeidimas yra dar vienas retas, bet dažnas ligos simptomas. Priežastys gali būti nosies gleivinės pažeidimai, kaulų deformacijos.

Epilepsijos priepuoliai pasireiškia 2–3 % pacientų. Tai gali būti dėl periodiškai pasireiškusio per didelio neuronų sužadinimo, kurį sukelia netoliese esantis demielinizacijos židinys.

Emocinis labilumas, pasireiškiantis netikėtais nuotaikų svyravimais.

Be to, atsižvelgiant į esamus simptomus, gali atsirasti antrinių ligos simptomų. Taigi, šlapimo takų infekcijų rizika padidėja dėl urogenitalinės sistemos disfunkcijos, gali išsivystyti plaučių uždegimas ir pragulos, kurios yra sėslaus gyvenimo būdo pasekmė ir pan.

Išsėtinės sklerozės pasekmės

  • Jei išsėtinei sklerozei iš pradžių būdinga sunki eiga, tada neatmetama rizika, kad gali išsivystyti mirtina baigtis su sutrikusia kvėpavimo ir širdies funkcija.
  • Dažnai pacientų mirties priežastis yra pneumonija, kuriai būdinga sunki eiga ir kuri pakeičia viena kitą.
  • Pragulų atsiradimas yra dar viena išsėtinės sklerozės pasekmė. Jie, savo ruožtu, gali sukelti sunkų sepsį, dėl kurio pacientas miršta. Sunkiai sergantys žmonės, kurie ilgą laiką yra imobilizuoti, yra linkę į pragulas ir vystyklų bėrimą.

Negalia laukia visų sergančiųjų išsėtine skleroze, tačiau tinkamai gydant jos galima ilgai išvengti.

Diagnostika

Išsėtinės sklerozės pasekmės
Išsėtinės sklerozės pasekmės

Gydytojai taiko specialius diagnostikos kriterijus, kad nustatytų ligą:

  • Dauginių židininių CNS pažeidimų požymių – galvos ir nugaros smegenų b altoji medžiaga;
  • Progresuojantis ligos vystymasis, palaipsniui didėjant įvairiems simptomams;
  • simptomų nestabilumas;
  • Progresuojantis ligos pobūdis.

Smegenų ir kai kurių stuburo dalių MRT gali atskleisti demielinizuojančių židinių buvimą ir nustatyti jų pasiskirstymą. Dažniausiai jie yra lokalizuoti šalia smegenų skilvelių, kur yra jo b altoji medžiaga. Pirmenybė teikiama MRT atlikimui įvedant kontrastinę medžiagą, kuri leidžia tiksliau nustatyti pažeidimus, kuriuose yra pažeistas kraujo ir smegenų barjeras. Tai leidžia nustatyti uždegiminio proceso aktyvumą tyrimo metu.

Kartais, norint patvirtinti diagnozę, reikalinga stuburo punkcija ir jos biocheminis bei mikroskopinis tyrimas. Ligos metu kinta skysčių sudėtis, vidutiniškai padidėja limfocitų skaičius, o eritrocitų skaičius išlieka normalus – tai matyti iš mikroskopinio tyrimo.

Pagrindinis biocheminės skysčio analizės taškas yra mielino ir jo aktyvumo laipsnio nustatymas. Jo kiekis išsėtinės sklerozės paūmėjimo metu smegenų skystyje bus padidintas, ypač per pirmas 2 savaites nuo ūminės ligos fazės pradžios.

Jums gali tekti ištirti smegenų bioelektrinį aktyvumą, VEP, SSEP, klausos sukeltų potencialų, audiometrijos ir stabilizavimo tyrimus.

Ankstyvosiose ligos stadijose oftalmologinis tyrimas yra privalomas.

Atsakymai į populiarius klausimus

  • Kiek jie gyvena sergantys išsėtine skleroze? Paciento gyvenimo trukmė priklauso nuo gydymo pradžios savalaikiškumo, nuo ligos eigos pobūdžio, dėl gretutinių patologijų buvimo. Jei gydymo nėra, pacientas gyvens ne ilgiau kaip 20 metų nuo diagnozės nustatymo. Sumažinus neigiamus įtakos veiksnius, vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė sutrumpėja vidutiniškai 7 metais, palyginti su sveiko žmogaus gyvenimo trukme. Be to, gyvenimo trukmei įtakos turi amžius, kada liga pasireiškė. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė greito išsėtinės sklerozės išsivystymo ir mirties rizika per pirmuosius penkerius metus.
  • Ar išsėtinė sklerozė yra paveldima? Išsėtinė sklerozė nelaikoma paveldima liga, nors yra polinkis į šeimos polinkį į ją. Gydytojai tai aiškina provokuojančių veiksnių, turinčių įtakos ligos vystymuisi vienos šeimos sąlygomis, monotoniškumu.
  • Ar galima gerti alkoholį sergant išsėtine skleroze? Bulgarijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nedidelis alkoholio kiekis turi priešuždegiminį poveikį sergant išsėtine skleroze. Tačiau šiuo atžvilgiu dozės yra svarbios. Kai pacientams pasireiškia intoksikacija, ryškesni koordinacijos ir kalbos sutrikimai, piktnaudžiaujant alkoholiu, padaugėja ligos paūmėjimų. Be to, kai kurie gydytojai tvirtina, kad prognozė blogėja net vartojant mažas dozes. Todėl alkoholio ir išsėtinės sklerozės suderinamumo klausimas vis dar atviras ir kiekvienas žmogus priima sprendimą.
  • Ar galima išsimaudyti garinėje vonioje sergant išsėtine skleroze? Ne, negalima. Bet koks kūno temperatūros padidėjimas (maunant vonioje, vasaros karščiu, karščiuojant ir pan.) pablogina paciento būklę, pažeidžia nervų laidumą. Apsilankymo vonioje metu padidės galūnių tirpimo jausmas, nuovargis, drebulys. Be to, pasunkėja regėjimo sutrikimai, sumažėja pažinimo gebėjimai. Tačiau verta manyti, kad mažėjant kūno temperatūrai ligos simptomai sumažės. Tai reiškia, kad buvimas vonioje nesukels nuolatinių organinių sklerozės pažeidimų.

Gydymas

Išsėtinė sklerozė šiuo metu laikoma nepagydoma. Tačiau žmonėms skiriama simptominė terapija, kuri gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Jam skiriami hormoniniai vaistai, priemonės imunitetui didinti. Gydymas sanatorijoje ir SPA teigiamai veikia tokių žmonių būklę. Visos šios priemonės leidžia pailginti remisijos laiką.

Rekomenduojamas: