Stresas – streso samprata, streso simptomai ir priežastys

Turinys:

Stresas – streso samprata, streso simptomai ir priežastys
Stresas – streso samprata, streso simptomai ir priežastys
Anonim

Streso samprata

Stresas
Stresas

Stresas – tai žmogaus organizmo reakcija į pervargimą, neigiamas emocijas ar tiesiog monotonišką šurmulys. Streso metu žmogaus organizmas gamina hormoną adrenaliną, kuris verčia ieškoti išeities. Streso visiems reikia mažais kiekiais, nes tai verčia susimąstyti, ieškoti išeities iš problemos, be streso apskritai gyvenimas būtų nuobodus. Tačiau iš kitos pusės, jei patiriama per daug streso, organizmas silpsta, praranda jėgas ir gebėjimą spręsti problemas

Ši problema yra skirta daugybei mokslinių straipsnių. Streso mechanizmai buvo išsamiai ištirti ir yra gana sudėtingi: jie susiję su mūsų hormonų, nervų ir kraujagyslių sistemomis.

Reikėtų pažymėti, kad stiprus stresas kenkia sveikatai. Stresas mažina imunitetą ir yra daugelio ligų (širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto ir kt.) priežastis. Todėl būtina mokėti atsispirti stresinei būsenai ir nusistatyti teigiamą požiūrį į gyvenimą.

Streso simptomai

Image
Image

Kas yra stresas praktiniu požiūriu? Norėdami tai suprasti, pažvelkime į pagrindinius streso simptomus:

  • Nuolatinis dirglumo, depresijos jausmas, o kartais ir be ypatingos priežasties.
  • Blogas, neramus miegas.
  • Depresija, fizinis silpnumas, galvos skausmas, nuovargis, nenoras nieko daryti.
  • Sumažėja koncentracija, todėl sunku mokytis ar dirbti. Atminties problemos ir sumažėjęs mąstymo greitis.
  • Nesugebėjimas atsipalaiduoti, atidėti savo reikalus ir problemas.
  • Trūksta susidomėjimo kitais, net geriausiais draugais, šeima ir artimaisiais.
  • Nuolatinis noras verkti, ašarojimas, kartais virstantis verksmu, melancholija, pesimizmu, gailesčiu mylimam žmogui.
  • Apetito sumažėjimas – nors gali nutikti ir priešingai: per didelis maisto įsisavinimas.
  • Dažnai atsiranda nervingų tikų ir įkyrių įpročių: žmogus kramto lūpas, kramto nagus ir t.t. Kyla šurmulys, nepasitikėjimas visais ir visais.

Jei patiriate stresą, tai reiškia vieną dalyką: jūsų kūnas sureagavo į kokį nors išorinį dirgiklį.

Streso tipai

Image
Image

Kai kuriais atvejais „streso“apibrėžimas vartojamas kalbant apie patį dirgiklį. Pavyzdžiui:

  • Fizinis yra stiprus š altis arba nepakeliamas karštis, žemesnis ar didesnis atmosferos slėgis.
  • Cheminis – toksinių medžiagų poveikis.
  • Psichinis – stiprios neigiamos ir teigiamos emocijos.
  • Biologinis - traumos, virusinės ligos, raumenų perkrova.

Priklausomai nuo rezultato psichologijoje, išskiriami šie streso tipai:

  • Eustresses („naudingi“stresai). Kad būtume sėkmingi, kiekvienam iš mūsų reikia šiek tiek streso. Būtent ji yra mūsų vystymosi varomoji jėga. Šią būseną galima pavadinti „pabudimo reakcija“. Tai tarsi pabudimas iš sapno. Norint eiti į darbą ryte, reikia atsikelti iš lovos ir pabusti. Norint pasiekti darbinės veiklos, reikia postūmio, nedidelės porcijos adrenalino. Šį vaidmenį atlieka eustresses.
  • Distresses (žalingas stresas), atsirandantis kritinio streso metu. Būtent ši būsena atitinka visas idėjas apie stresą.
Image
Image

Streso priežastys

Image
Image

Streso priežastimi iš tikrųjų gali būti viskas, kas žmogų užklumpa, kas jį erzina. Pavyzdžiui, išorinės priežastys apima nerimą dėl kokių nors priežasčių (darbo pakeitimas, giminaičio mirtis)

Vidinės streso priežastys yra gyvenimo vertybės ir įsitikinimai. Tai taip pat apima asmeninę asmens savigarbą

Tiek moteris, tiek vyrus stresas ir depresija gali paveikti vienodai. Tačiau kiekvienas organizmas turi savo ypatybes. Jei pradėjote pastebėti savyje ženklų, bylojančių apie stresinę įtampą kūne, pirmiausia reikia nustatyti jų priežastis. Visiškai aišku, kad daug lengviau pašalinti streso priežastis nei jo pasekmes. Juk ne veltui sakoma, kad „visos ligos – nuo nervų“.

Klinikiniai stebėjimai parodė, kad nedideli įtempimai nėra kenksmingi organizmui, bet netgi naudingi. Jie skatina žmogų rasti išeitį iš dabartinės keblios padėties. Kad depresija neperaugtų į sunkesnę, užsitęsusią būseną, kiekvienas turime užsiimti saviugda, valios ugdymu.

Daugelis žmonių yra įpratę susidoroti su stresu antidepresantais, narkotikais, alkoholiu. Kam, sako, gaišti laiką valios stiprinimui, jei yra lengvesnių būdų? Jie negalvoja apie tai, kad gali atsirasti priklausomybė, kurios be specialistų pagalbos nebeištvers.

Streso gydymas ir prevencija

Pažiūrėkime, kokie vaistai gali padėti valdyti stresą, kokios žolelės gali pakeisti vaistus ir kaip galime pagerinti savo psichinę sveikatą.

Miegok, kvėpuok, valgyk

Image
Image

Geras miegas. Yra žinoma, kad nėra geresnio vaisto už gerą miegą. Todėl verta pagalvoti, kaip miegate.

Štai keli patarimai, padėsiantys geriau miegoti:

  • Reguliari mankšta labai padeda normaliam miegui. Patartina juos praleisti lauke likus porai valandų iki miego.
  • Prieš eidami miegoti galite išsimaudyti šiltoje vonioje, klausytis švelnios, ramios muzikos. Jei įmanoma, maudymąsi vonioje derinkite su muzikos klausymu. Stenkitės tai daryti kiekvieną dieną.
  • Kad miegas būtų stipresnis ir sveikesnis, organizmui reikia hormono melatonino. Jo kiekis didėja vartojant B grupės vitaminų, kurių gana gausu ryžiuose, kviečiuose, miežiuose, saulėgrąžose, džiovintuose abrikosuose. Rafinuotame maiste šių vitaminų beveik nėra, todėl stenkitės valgyti natūralų maistą, pageidautina daug angliavandenių.
  • Jūsų miegamasis neturėtų būti tvankus, triukšmingas ir šviesus: visa tai neprisideda prie ramaus miego.

Kvėpavimas. Net ramus kvėpavimas gali padėti susidoroti su stresu. Įkvėpimas turi būti atliekamas giliai, per nosį. Lėtai iškvėpkite per burną.

Tinkama mityba. Kai patiriate stresą, taip pat svarbu tinkamai maitintis. Maistas turi būti lengvas ir gerai virškinamas. Valgykite lėtai, mažomis porcijomis. Pavalgę turėtumėte šiek tiek pailsėti.

Rekomenduojamas: