Trombas plaučiuose: plaučių venų trombozė – simptomai ir gydymas

Turinys:

Trombas plaučiuose: plaučių venų trombozė – simptomai ir gydymas
Trombas plaučiuose: plaučių venų trombozė – simptomai ir gydymas
Anonim

Plaučių venų trombozė

Plaučių venų trombozė
Plaučių venų trombozė

Plaučių venų trombozė – tai staigus plaučių arterijos ar jos šakų užsikimšimas trombozinėmis masėmis. Patologija reikalauja skubios medicinos pagalbos, nes ji kelia tiesioginį pavojų gyvybei. Plaučių venų trombozę rodo skausmas krūtinėje, pamėlynavusi kaklo ir veido oda, uždusimas, padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, kolapsas.

Trombas gali patekti į plaučių arteriją iš dešiniojo prieširdžio arba dešiniojo skilvelio arba būti atneštas išilgai sisteminės kraujotakos veninės lovos. Tai sudaro kliūtis normaliam plaučių audinio aprūpinimui krauju, o tai dažnai baigiasi mirtimi.

Kasmet Žemėje apie 0,1 % visų pasaulio gyventojų miršta būtent dėl to, kad plaučiuose yra kraujo krešulio. Be to, 90% atvejų pacientams nustatoma neteisinga diagnozė, todėl jie negauna tinkamo gydymo. Priešingu atveju mirčių skaičius gali sumažėti iki 2–8%.

Apie 10 % pacientų miršta per pirmąją dieną ar net kelias valandas po didžiulės plaučių venų trombozės. Per metus dar 25% atvejų baigsis mirtimi. Apskritai plaučių venų trombozė užima pirmą vietą tarp nenustatytų patologinių būklių.

Plaučių venų trombozės priežastys

Plaučių venų trombozės priežastys
Plaučių venų trombozės priežastys

Plaučių venoje trombas nesusidaro. Jis patenka su kraujo tekėjimu iš kitų vietų, užkimšdamas kraujagyslės spindį.

Todėl galima atsižvelgti į plaučių venų trombozės priežastis:

  • Pacientas turi tokią patologiją kaip giliųjų kojų venų trombozė. Giliųjų ir paviršinių kojų venų trombozės derinys.
  • Apatinės tuščiosios venos ir jos šakų trombozė.
  • Kardiopatologijos: išeminė širdies liga, reumatas su stenoze, prieširdžių virpėjimas, hipertenzija, infekcinis endokarditas, kardiomiopatija, nereumatinis miokarditas.
  • Apibendrintas sepsis.
  • Vėžiniai navikai. Plaučių venų trombozę dažniausiai sukelia pačių plaučių, skrandžio ir kasos navikai.
  • Trombofilija, kaip kraujo sistemos patologija, dėl kurios padidėja jos krešėjimas.
  • AFS yra sindromas, kai organizme atsiranda reakcijos, kurios provokuoja kraujo krešulių susidarymą. Jie gali būti įvairiose vietose.

Be priežasčių, sukeliančių plaučių venų trombozę, galima nustatyti rizikos veiksnius, įskaitant:

  • Ilgas asmens buvimas priverstinės imobilizacijos būsenoje. Pavojus yra: nejudrumas po operacijos, lovos režimas dėl įvairių ligų, ilgi skrydžiai lėktuvais ar traukiniais ir kt.
  • Kraujagyslės sienelės sužalojimas: atliktos endovaskulinės operacijos, venų stentavimas ir protezavimas, venų kateterio įdėjimas, organizmo deguonies badas. Įvairūs virusai ir bakterijos, sisteminės organizmo reakcijos, kurias lydi uždegiminis procesas, gali pažeisti kraujagyslių sienelę.
  • Venų užsikimšimas dėl lėto kraujo tekėjimo kraujagyslėmis, kuris stebimas sergant lėtiniu širdies ir kraujagyslių bei plaučių nepakankamumu.
  • Piktybinio naviko buvimas organizme.
  • Gydymas diuretikais, kai reikia per daug vaistų. Kuo daugiau skysčių pasišalina iš organizmo, tuo didesnis kraujo klampumas, vadinasi, lengviau susidarys kraujo krešuliai.
  • Venų varikozė. Ši liga yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kraujas stagnuoja ir susidaro kraujo krešuliai.
  • Sunkūs medžiagų apykaitos procesų sutrikimai, kurie stebimi sergant cukriniu diabetu ar nutukimu.
  • Sutrikusi hemostazė.
  • Vyresni nei 50 metų amžiaus ir ankstesnės operacijos. Taigi pacientams, jaunesniems nei 40 metų po operacijos dėl nedidelio sužalojimo, plaučių arterijos trombozė yra ypač reta, kaip išimtis. Vyresniems nei 40–50 metų pacientams trombozė yra pagrindinis veiksnys, pabloginantis chirurginės intervencijos prognozę. Šie pacientai sudaro iki 75% visų plaučių venų trombozės, pasibaigusios mirtimi, atvejų. Šiuo atžvilgiu ypač pavojingos kvėpavimo ir pilvaplėvės organų operacijos.
  • Sėdimas.
  • Gimdymas, kuris vyko su įvairiomis komplikacijomis.
  • Hormoninių vaistų vartojimas kontracepcijai.
  • Eritremija.
  • Sisteminė raudonoji vilkligė.
  • Paveldimos ligos, pvz., įgimtas antitrombino trūkumas 3.
  • Rūkymas. Veikiant nikotinui, atsiranda kraujagyslių spazmai, padidėja kraujospūdis, susidaro venų užgulimas, todėl padidėja kraujo krešulių rizika.

Išgyvenamumas

Gyvybei pavojinga būklė atsiranda, kai kraujo tekėjimo kelyje atsiranda kliūtis, dėl kurios padidėja slėgis plaučių venoje. Kai jis tampa per stiprus, padidėja apkrova dešiniajam širdies skilveliui. Tai veda prie širdies nepakankamumo, kuris dažnai baigiasi paciento mirtimi.

Dešinysis skilvelis plečiasi, o į kairįjį skilvelį patenka mažai kraujo. Dėl to sumažėja kraujospūdžio lygis. Kuo didesnė kraujagyslė, į kurią pateko trombas, tuo stipresni pažeidimai.

Priklausomai nuo to, kur tiksliai yra kraujo krešulys, mirties procentas skiriasi:

  • Jei užsikimšimas įvyko pagrindinėje plaučių arterijos šakoje arba jos pagrindiniame kamiene, paciento mirties tikimybė padidėja iki 75%.
  • Jei trombas sustojo skiltyje ir segmentinėse šakose, 6 % atvejų miršta pacientai.
  • Užsikimšus mažoms plaučių šakoms, mirties beveik visada išvengiama.

Plaučių venų trombozės simptomai

Plaučių venų trombozės simptomai
Plaučių venų trombozės simptomai

Plaučių venų trombozės simptomai yra įvairūs. Jie priklauso nuo to, kokio dydžio pažeidimas yra, kokia yra bendra žmogaus sveikatos būklė, kaip greitai išsivysto trombozė. Sunku nustatyti teisingą diagnozę dėl to, kad plaučių venų trombozė turi daug simptomų, kurie pasireiškia įvairiais deriniais.

Yra keletas pagrindinių požymių, galinčių lydėti tokią patologiją:

  • Širdies sindromas. Jis išsivysto per pirmąsias kelias valandas nuo ligos pradžios. Tokiu atveju žmogus patiria retrosterninį skausmą. Jo pulsas padažnėja, gali išsivystyti kolapsas. Kraujospūdis smarkiai sumažėja, o širdies susitraukimų dažnis gali siekti iki 100 dūžių per minutę. Kaklo venos išsipučia. Maždaug 20% pacientų išsivysto koronarinis nepakankamumas, kartu su prieširdžių virpėjimu. Esant didžiuliam venos užsikimšimui, pacientui išsivysto cor pulmonale, kuris pasireiškia veniniu pulsu ir jungo venų pulsavimu. Veido ir kaklo edema nepastebima.
  • Plaučių-pleuros sindromas. Šis sindromas lydi širdies sutrikimus ir pasireiškia dusuliu. Įkvėpimų skaičius per minutę siekia 30-40. Nors žmogui trūksta oro, jis nerodo noro užimti sėdimos padėties, mieliau guli. Dusulys visada lydi plaučių venų trombozę. Plaučių perfuzijos fone žmogaus oda tampa cianotiška arba peleninė. Nors odos cianozė ne visada yra simptomas, ji yra patognominė plaučių venų trombozei. Jis išsivysto tik 16% pacientų. Nuolatesniu požymiu reikėtų laikyti ryškų odos blyškumą, kuris atsiranda dėl mažų kraujagyslių spazmo.
  • Pilvo sindromas, pasireiškiantis skausmingu priepuoliu. Stiprų skausmą už krūtinkaulio gali sukelti kraujagyslių spazmas, atsirandantis dėl jų praeinamumo pažeidimo ir gali būti sukeltas per didelio širdies skilvelio ištempimo. Plaučių infarktas, kaip trombozės komplikacija, taip pat sukelia stiprų skausmą, kuris stiprėja kvėpuojant. Šiai būklei būdingas kraujingų skreplių atkosėjimas. Kartais skausmas gali būti lokalizuotas dešinėje hipochondrijoje, kurį sukelia pleuros uždegimas arba žarnyno parezė. Tokiu atveju kepenys padidėja, palietus tampa skausminga. Pacientą gali žagsėti, vemti, raugėti.
  • Inkstų sindromas. Jis pasireiškia sekrecine anurija, kai žmogus nustoja šlapintis.
  • Smegenų sindromas. Pasireiškia smegenų veiklos sutrikimais. Žmogus gali netekti sąmonės, jį dažnai ištinka traukulių priepuoliai. Kiti smegenų sindromo pasireiškimai: spengimas ausyse, vėmimas, galvos svaigimas. Sunkiais atvejais pacientą ištinka koma.
  • Karščiavimo sindromas. Kūno temperatūra pakyla iki subfebrilo lygio arba net aukštesnė. Taip yra dėl uždegimo išsivystymo plaučių audinyje. Padidėjusi kūno temperatūra išlieka 2-12 dienų. Jei pacientas išgyveno ūminę stadiją ir buvo išgelbėtas, po 14-21 dienos gali pasireikšti imunologinė organizmo reakcija. Jis pasireiškia odos bėrimu, pasikartojančiu pleuritu, eozinofilų kiekio padidėjimu kraujyje.

Dažniausi dažni simptomai

Siekiant padidinti teisingos diagnozės tikimybę ir išgelbėti paciento gyvybę, reikia žinoti tokius trombozės požymius:

  • Beveik 50 % atvejų plaučių venų trombozė prasideda trumpam pacientui prarandant sąmonę arba kai jis yra prieš sinkopę.
  • 45 % atvejų patologiją lydi krūtinkaulio skausmas ir skausmas širdyje.
  • 54 % žmonių kenčia nuo uždusimo.
  • Daugiau nei 50 % pacientų ištinka plaučių infarktas, kuris pasireiškia krūtinės skausmu, dusuliu, kruvinu kosuliu, švokštimu plaučiuose.

Trombozės formos

Priklausomai nuo ligos eigos, yra trys formos:

  • Fulminantinė trombozės eiga, kai žmogus miršta staiga, per pirmąsias 10 minučių nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Mirties priežastimi sergant žaibiška trombozės forma yra širdies sustojimas arba uždusimas.
  • Ūminė trombozės forma, kai pacientui stiprus skausmas už krūtinkaulio, kvėpavimas tampa nutrūkęs, kraujospūdis smarkiai sumažėja. Ūminė trombozė dažniausiai sukelia mirtį per pirmąją parą nuo jos vystymosi pradžios.
  • Poūmi forma, kai simptomai vystosi palaipsniui ir sukelia plaučių infarktą. Prognozė palankesnė, bet tikėtina mirtina baigtis.
  • Lėtinė forma, kai pacientui pasireiškia širdies ir plaučių nepakankamumo simptomai, kurie palaipsniui stiprėja.

Plaučių venų trombozės komplikacijos

Plaučių venų trombozės komplikacijos
Plaučių venų trombozės komplikacijos

Plaučių trombozės komplikacijų yra daug ir įvairių. Jie turi įtakos žmogaus gyvenimo trukmei. Pagrindinės trombų komplikacijos plaučiuose yra: plaučių infarktas, sisteminės kraujotakos kraujagyslių embolija, padidėjęs slėgis lėtinės eigos plaučių kraujagyslių krūvoje. Kuo anksčiau žmogus gaus tinkamą priežiūrą dėl savo ligos, tuo mažesnė rizika, kad jam išsivystys sunkios komplikacijos.

Pagrindinės patologinės būklės, kurias sukelia plaučių trombozė, yra šios:

  • Plaučių infarktas. Širdies priepuolis išsivysto praėjus 2-3 dienoms nuo ligos pradžios. Komplikaciją lydi ūmus krūtinkaulio skausmas, kraujingi skrepliai, dusulys, karščiavimas.
  • Pleuritas. Ši būklė yra plaučių infarkto pasekmė, ji pasireiškia pleuros uždegimu. Uždegiminė reakcija išsivysto dėl plaučiuose susikaupusio skysčio prakaitavimo į pleuros ertmę.
  • Plaučių uždegimas.
  • Plaučių abscesas. Plaučių infarkto vietoje pradeda irti audiniai. Dėl to gali susidaryti abscesas (pūlinys).
  • Ūminis inkstų nepakankamumas.

Pati grėsmingiausia plaučių venų trombozės komplikacija yra staigi žmogaus mirtis.

Plaučių venų trombozės diagnozė

Kraujo mėginių ėmimas
Kraujo mėginių ėmimas

Pagrindinis plaučių venų trombozės diagnozavimo tikslas – nustatyti trombo vietą. Svarbu kokybiškai ir kuo greičiau įvertinti, kokią žalą trombas padarė paciento sveikatai, kiek sutrikusi hemodinamika organizme. Būtina rasti vietą, nuo kurios nutrūko trombas, kad būtų išvengta patologinės būklės pasikartojimo.

Pacientą reikia paguldyti į kraujagyslių chirurgijos skyrių, kuriame yra įranga, kuri leis atlikti aukščiausios kokybės diagnostikos priemones ir pradėti gydymą.

Paciento apžiūros schema:

  • Apžiūra, anamnezės rinkimas, kokybinis paciento plaučių trombozės rizikos veiksnių įvertinimas.
  • Kraujo dujų sudėties tyrimas, atliekant kulogramą. Šis metodas leidžia patikslinti diagnozę, tačiau tik remiantis juo negalima daryti prielaidos, kad pacientas serga plaučių venų tromboze.
  • širdies EKG laikui bėgant. Procedūra reikalinga norint atskirti širdies nepakankamumą, miokardo infarktą ir perikarditą. Metodas leidžia nustatyti tolesnę paciento valdymo taktiką, tačiau tiesioginė „plaučių venų trombozės“diagnozė neleidžia nustatyti.
  • Plaučių rentgenograma. Metodas leidžia atlikti diferencinę diagnozę sergant pneumonija, šonkaulių lūžiais, pleuritu ir kitomis plaučių patologijomis.
  • Plaučių scintigrafija. Metodas, leidžiantis labai tiksliai nustatyti teisingą diagnozę, tačiau klinikoje turi būti gama kamera.
  • Dvipusis skenavimas. Šis metodas yra labai informatyvus, tačiau esant normaliam rezultatui, negalima atmesti plaučių venų trombozės.
  • D-dimero testas. Duomenims interpretuoti reikia maždaug 4 valandų, o tai dažnai yra labai svarbu pacientams.
  • Plaučių angiopulmonografija, kuri leidžia išsiaiškinti kraujo krešulio vietą. Šis metodas gali būti vadinamas saugiu ir dažniausiai naudojamas įtarus plaučių trombozę. Tačiau ne visos klinikos turi šiam tyrimui reikalingą įrangą. Be to, plaučių angiografija yra invazinė ir brangi procedūra.
  • Venų plebografija naudojant kontrastą. Tai brangus ir skausmingas tyrimas, priklausantis invaziniams metodams.
  • Kraujo mėginių ėmimas biocheminei analizei.

Taigi, iš visų šių metodų tiksliai diagnozuoti galima tik angiopulmonografija ir scintigrafija. Likusi tyrimų dalis yra pagalbinė.

Diferencinė diagnostika atliekama esant pneumotoraksui, pasmaugtai diafragminei išvaržai, plaučių veną suspaudžiantiems navikams.

Plaučių venų trombozės gydymas

Plaučių venų trombozės gydymas
Plaučių venų trombozės gydymas

Pirma, turėtumėte suprasti, kad namuose nieko negalite padaryti, esant plaučių venų trombozei, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Pacientas skubiai hospitalizuojamas ir paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių. Ten atliekama visa veikla, skirta normalizuoti kraujo tiekimą į plaučių audinį. Gydytojai pasiekia mažo kraujotakos rato iškrovimą. Be to, skiriami bronchus plečiantys vaistai, širdies glikozidai, atliekama deguonies terapija.

Esant submasyviam trombui, atliekama plaučių venos kateterizacija, trombas suskaidomas į fragmentus naudojant endovaskulinę metodiką ir jam tiesiogiai uždedami vaistai, kuriais siekiama jį ištirpinti.

Chirurgija

Skubios embolektomijos indikacija yra trombo buvimas plaučių kamiene arba pagrindinėse jo šakose. Jei pacientui labai sutrikusi plaučių perfuzija, tai tokių pacientų išgyvenamumas net ir po operacijos išlieka žemas (ne daugiau kaip 12 proc.). Tačiau embolektomija be išankstinės diagnozės yra vienintelė galimybė išgelbėti gyvybę. Todėl chirurgas neturėtų to praleisti.

Kontraindikacijos chirurginei intervencijai yra: 4 stadijos piktybinis navikas, taip pat sunkus kraujotakos nepakankamumas širdies ir kraujagyslių patologijų fone.

Siekiant išvengti pakartotinės plaučių venos trombozės, pacientui įtaisomas specialus cava filtras. Jis įvedamas per prieširdį arba apatinė tuščioji vena suklijuojama mechaniniu siūlu. Procedūra atliekama tik po atliktos ebolektomijos. Cava filtrai gali būti kitokio dizaino, kurį gydytojas pasirenka savo nuožiūra.

Prognozė

Paprastai plaučių venų trombozė nesukelia didelių sveikatos problemų, jei pacientas po komplikacijų išgyvena. Nors 17% pacientų vis dar išsivysto pagrindinio plaučių kamieno stenozė. Ši komplikacija vadinama lėtine plautine hipertenzija. Jį lydi dusulys, keliantis nerimą ligoniui net jam esant ramybės būsenoje. Ši būklė žymiai pablogina gyvenimo prognozę. Dauguma atvejų šiuo atveju baigiasi mirtimi per 3–4 metus.

Plaučių venų trombozės profilaktika

Plaučių venų trombozės profilaktika
Plaučių venų trombozės profilaktika

Plaučių venų trombozės profilaktikai reikalingi vyresni nei 40 metų žmonės, pacientai, patyrę infarktą ar insultą, pacientai, turintys nutukimą. Jis taip pat skirtas žmonėms, kuriems yra buvusi apatinių galūnių giliųjų venų trombozė arba plaučių venų trombozė.

Kad išvengtumėte kraujo krešulio patekimo į plaučius, turite laikytis šių rekomendacijų:

  • Reguliariai atlikite apatinių galūnių venų ultragarsinį tyrimą.
  • Dėvėkite elastines kojines.
  • Vartokite hepariną, kaip nurodė gydytojas.
  • Nepraleiskite cava filtro.
  • Laiku gydykite tromboflebitą.

Plaučių trombozė yra rimta patologija, kuriai reikia skubios medicinos pagalbos. Tačiau net ir šiuo atveju neįmanoma garantuoti mirties ar negalios nebuvimo. Todėl būtina atsižvelgti į visus rizikos veiksnius, lemiančius šią būklę, ir stengtis jų išvengti.

Širdies ir kraujagyslių chirurgas, flebologas Abasovas M. M. – Kraujo krešulius skystinantys produktai:

Rekomenduojamas: