Suaugusiųjų skarlatina – simptomai, gydymas ir profilaktika

Turinys:

Suaugusiųjų skarlatina – simptomai, gydymas ir profilaktika
Suaugusiųjų skarlatina – simptomai, gydymas ir profilaktika
Anonim

Skarlatina suaugusiems

Skarlatina suaugusiems
Skarlatina suaugusiems

Dauguma suaugusiųjų skarlatina laiko išskirtinai vaikų liga. Iš tikrųjų taip nėra. Infekcijos tikimybė išlieka didelė net tiems, kurie jau seniai nustojo būti vaikais. Suaugusieji, kurių imuninė sistema susilpnėjusi, yra labiau linkę užsikrėsti. Tokiu atveju liga bus ištrinta, pasireiškia gerklės uždegimu, kūno intoksikacija, labai greitai praeinančiu odos bėrimu.

Skarlatina kartais būna sunki. Dažniausiai tai atsitinka, kai gydymas nepradedamas laiku. Gydymas vėluoja dėl to, kad žmogus nesikreipia į gydytoją ir laiku nežino apie savo diagnozę.

Skarlatinos sukėlėjas yra toksinis hemolizinis A grupės streptokokas S. Pyogenes. Šis mikrobas pavojingas dėl toksinių širdies, inkstų, sąnarių ir kitų vidaus organų pažeidimų. Bėrimas, kuris visada atsiranda sergant skarlatina, yra alerginė organizmo reakcija į infekcijos prasiskverbimą į jį.

Kas yra skarlatina?

Skarlatina yra infekcinė liga, pasireiškianti bendra intoksikacija, tonzilių uždegimu, kartu su bėrimu ir karščiavimu.

Kaip perduodama skarlatina?

Kaip perduodama skarlatina?
Kaip perduodama skarlatina?

Skarlatina perduodama oro lašeliniu būdu arba per namų apyvokos daiktus. Užsikrėsti galite net liesdami paciento odą, jei ant sveiko žmogaus kūno yra sužeistų vietų, pavyzdžiui, įpjovimų, įbrėžimų. Egzistuoja keli A grupės streptokoko serovarai, todėl jei suaugęs žmogus anksčiau su jais nesusidūrė ir nesusiformavo imunitetas, jis tikrai susirgs.

Skarlatina dažniausiai išsivysto žmonėms, gyvenantiems vidutinio klimato zonose. Didžiausias sergamumas būna pavasarį ir rudenį. Mikrobas patenka į nosiaryklės gleivinę, per mikropažeidimus ant odos. Pagrindinis ligos perdavimo būdas yra oro lašeliai. Tačiau neturėtų būti atmestas kontaktinis-buitinis infekcijos plitimo variantas.

  • Skarlatina plinta kalbant, kosint ir čiaudint.
  • Liga gali būti perduodama per nešvarias rankas, namų apyvokos daiktus, indus, žaislus.
  • Kartais infekcija atsiranda per glaudų sąlytį su užsikrėtusio asmens oda.

Užkrečiami ne tik sergantys, bet ir infekcijos nešiotojai. Be to, apie 20% žmonių yra skarlatina nešiotojai. Jie gali išleisti mikrobą į išorinę aplinką per metus.

Jei žmogus suserga skarlatina, tada jo kūnas pirmą kartą susidūrė su streptokoku. Infekcija gali pasikartoti, tada bėrimas ant kūno neatsiras. Pagrindinis skarlatinos simptomas yra krūtinės angina. Antitoksinis imunitetas sukuriamas bet kokio tipo streptokokams, o mikrobinis – tik tam tikram bakterijos serovarui. Todėl galima pakartotinai užsikrėsti gerklės skausmu, bet bėrimų nebebus.

Skarlatina simptomai

4–8 metų vaikai skarlatina serga labai dažnai. Didžiausias sergamumas būna žiemą. Kadangi daugumos suaugusių šalies gyventojų imunitetas yra nusilpęs dėl vienokių ar kitokių veiksnių, tikimybė užsikrėsti vaiku išlieka didelė.

Skarlatinos inkubacinis laikotarpis yra 3–7 dienos. Liga pasireiškia staiga, simptomai sustiprėja per kelias valandas. Per artimiausias 4-5 dienas jie sustiprės. Atsigavimas įvyksta tik po 2-3 savaičių. Žmogus bus užkrečiamas jau pirmosiomis valandomis po pagrindinių ligos simptomų atsiradimo. Kartais nutinka taip, kad žmogus pasveiksta ir nustoja kelti pavojų aplinkiniams, o kartais atvirkščiai – ilgą laiką yra ligos platintojas.

Pagrindiniai skarlatinos simptomai:

  • Aukšta kūno temperatūra.
  • Galvos skausmas.
  • Apetito praradimas.
  • Padidėjęs mieguistumas, padidėjęs nuovargis.
  • Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
  • Pykinimas ir vėmimas. Šie simptomai atsiranda, kai skarlatina yra sunki.
  • Pakilus temperatūrai, antrą ligos dieną ant odos atsiranda bėrimas. Jis yra mažas, raudonas, yra ant veido, kaklo, rankų ir kojų raukšlėse, ant pilvo, ant krūtinės ir klubų. Bėrimas niežtintis, todėl daugelis žmonių tai suvokia kaip alergiją arba toksodermatozę.
Skarlatinos simptomai
Skarlatinos simptomai

Paciento skruostai pasidengia raudonomis dėmėmis, liežuvis tampa rausvai raudonas, o nosies ir pilvo trikampis pablysta

Skarlatinos simptomai
Skarlatinos simptomai
  • Atskirti skarlatinai būdingą bėrimą galima paprastu būdu. Užtenka jį paspausti delnu. Dėl to ji kuriam laikui dings ir vėl pasirodys.
  • Bėrimas greitai išnyksta. Per savaitę ant odos neliks net jo pėdsakų. Tačiau po 7-14 dienų delnų ir pėdų oda pradės luptis, tolsta sluoksniais. Ant kūno derma palieka mažais žvyneliais.
  • Gerklės skausmas, gerklės skausmo simptomai.
Skarlatinos simptomai
Skarlatinos simptomai

Atliekant kraujo tyrimą bus nustatytas eozinofilų, neutrofilinių leukocitų, ESR padidėjimas. Šiuo laikotarpiu hemoglobino kiekis gali sumažėti. Liga gerai reaguoja į gydymą penicilinų grupės antibiotikais. Visi šie požymiai kartu leidžia tiksliai diagnozuoti.

Lengva liga sergantys suaugusieji gali būti gydomi namuose. Gydytojas paskirs antibakterinį vaistą 10 dienų laikotarpiui. Savaitę reikės laikytis lovos režimo.

Sunkiai sergantiems pacientams reikalinga hospitalizacija. 52% atvejų su komplikacijomis į ligoninę atvežami 16-20 metų žmonės. 47% - tai 21-30 metų asmenys. Tik 1 % hospitalizuotų pacientų yra 31–40 metų amžiaus.

Žinoma, kad 28 % suaugusiųjų, sergančių skarlatina, diagnozuota klaidingai.

Liga gali būti supainiota su tokiomis patologijomis kaip:

  • Rubelė – 20 % atvejų.
  • Tymai – 19 % atvejų.
  • Infekcinė mononukleozė – 14 % atvejų.
  • Pseudotuberkuliozė – 13% atvejų.
  • Angina – 12% atvejų.
  • Alergija vaistams arba toksikodermija 9 % atvejų.
  • SARS – 5 % atvejų.
  • Apsinuodijimas maistu – 5 % atvejų.
  • Adenovirusinė infekcija – 2 % atvejų.
  • Meningitas – 1% atvejų.

Nepaisant medicinos plėtros, kai kuriose įstaigose iki šiol nėra greitųjų tyrimų skarlatinai nustatyti. Todėl gydytojai sutelkia dėmesį tik į ligos simptomus. Tai paaiškina klaidingą diagnozę. Atitinkamai, gydymas taip pat bus pasirinktas klaidingai.

Skarlatinos komplikacijos suaugusiems

Skarlatinos komplikacijos
Skarlatinos komplikacijos

Jei infekcija buvo lengva, ji negalės sukelti komplikacijų. Pacientams, sergantiems sunkia skarlatina, kyla rimtų pasekmių sveikatai pavojus. Jie nutinka 5,4 % atvejų.

Tokios komplikacijos:

  • Miokarditas ir endokarditas
  • Inkstų uždegimas
  • Plaučių uždegimas
  • Sąnarių uždegimas
  • Vidurinės ausies uždegimas ir sinusitas

Vaikams būdinga lengva skarlatina, o suaugusiems kyla didelė sunkių komplikacijų rizika.

Kartais gali išsivystyti toksinis-septinis šokas:

  • Kūno intoksikacija sparčiai auga, kūno temperatūra pakyla iki aukštos.
  • Po 2 dienų pacientui pasireiškia širdies nepakankamumas.
  • Oda gausiai padengta kraujosruvų (mėlynių), kurios susikaups tose vietose, kur kaupiasi bėrimai.
  • Limfmazgiai tampa uždegę.
  • Žmogaus rankos ir kojos šąla.
  • Krinta kūno temperatūra, krenta kraujospūdis.
  • Pulsas sulėtėja. Kartais tu to nejauti.
  • Nėra šlapinimosi.
  • Toksinio-septinio šoko pabaiga yra paciento mirtis.

Skarlatina gydymas

Skarlatina gydymas
Skarlatina gydymas

Jei suaugęs žmogus jaučiasi gerai, jis gali gydytis namuose. Gydytojas skiria penicilino antibiotikus iki 10 dienų. Jei pacientas jų netoleruoja, galima vartoti cefalosporinų ar makrolidų.

Per savaitę turėsite laikytis lovos režimo. Gerklę reikia gydyti antiseptiniais junginiais, įskaitant žolelių (ramunėlių, medetkų, eukaliptų) nuovirus.

Kūno apsinuodijimui palengvinti ir bėrimams sumažinti naudojami antialerginiai vaistai, pavyzdžiui, Zirtek arba Cetrin.

Pabaigus antibiotikų kursą, reikės vartoti vaistus, atkuriančius žarnyno mikroflorą, pvz., Acipol, Hilak Forte arba Rioflora immuno.

Ar karantinas dėl skarlatinos privalomas? Prevencija

karantinas
karantinas

Karantinas – pagrindinė profilaktikos priemonė, užkirsianti kelią ligos plitimui. Asmuo izoliuojamas nuo sveikų žmonių iki 10 dienų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje karantinas yra 2-3 savaitės.

Sunkia ligos forma sergantys žmonės patenka į ligoninę. Vaikai, kurie bendravo su sergančiu vaiku, turi būti prižiūrimi medikų 17 dienų. Ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių jie nelanko. Jei jie jau sirgo skarlatina, gali eiti į užsiėmimus, tačiau 17 dienų turi būti prižiūrimi medicinos darbuotojo. Butas, kuriame gyvena pacientas, turi būti dezinfekuotas.

Žingsniai, kurių reikia imtis šeimoje:

  • Ligonį reikia paguldyti į atskirą kambarį.
  • Pacientas turi valgyti iš atskirų indų, kurie kruopščiai dezinfekuojami.
  • Sergančio žmogaus daiktai turi būti plaunami atskirai nuo sveikų šeimos narių daiktų.
  • Žaislai turi būti dezinfekuoti.
  • Užsikrėtusiu asmeniu turėtų rūpintis vienas šeimos narys.
  • Pacientas neturėtų kontaktuoti su kitais žmonėmis.

Rekomenduojamas: