Šlapimo analizė pagal Nečiporenko, kaip surinkti, kokia norma?

Turinys:

Šlapimo analizė pagal Nečiporenko, kaip surinkti, kokia norma?
Šlapimo analizė pagal Nečiporenko, kaip surinkti, kokia norma?
Anonim

Kas yra Nechiporenko šlapimo tyrimas?

Šlapimo tyrimas pagal Nechiporenko
Šlapimo tyrimas pagal Nechiporenko

Analizė pagal Nechiporenko paprastai vadinama savotišku laboratoriniu šlapimo tyrimu, kurio metu atliekama jo nuosėdų mikroskopija, nustatant leukocitų, eritrocitų ir cilindrų skaičių tūrio vienete (1 ml). Tokia analizė skiriasi nuo bendrojo klinikinio šlapimo tyrimo specifiškumu. Jis skiriamas, kai bendrojoje analizėje aptinkami patologiniai pokyčiai, siekiant pašalinti arba patvirtinti inkstų patologiją.

Kaip paimti šlapimo tyrimą pagal Nečiporenko?

Šlapimo mėginys pagal Nečiporenko yra laikomas specifiniu tyrimu, kurio pagrindu daromos rimtos išvados apie inkstų sveikatos būklę.

Pasirengimas tam turėtų būti tinkamas:

  1. Sunkus fizinis krūvis dieną prieš tyrimą turėtų būti neįtrauktas. Tas pats pasakytina apie aštrų ir keptą maistą, psichoemocinį pervargimą, maistą ir dažus, turinčius įtakos šlapimo spalvai, ir narkotikus. Kūnas turi būti santykinio funkcinio poilsio būsenoje;
  2. Neturėtumėte atlikti tyrimo prieš menstruacijas, jų metu ir iškart po jų. Tai gali lemti klaidingus rezultatus. Tas pats pasakytina ir apie diagnostines manipuliacijas su šlapimo pūsle (cistoskopija, kateterizacija);
  3. Prieš tiesioginį šlapimo paėmimą turi būti atliekamos higienos procedūros, kruopščiai nuplaunant lytinius organus šiltu vandeniu;
  4. Reikia paruošti švarų plastikinį indą ar kitą indą. Svarbiausia, kad jis būtų uždarytas dangteliu;
  5. Tiesiogiai paimama medžiaga renkant tik šlapimą, kuris išsiskiria šlapinimosi proceso viduryje. Tai reiškia, kad pradinės šlapimo porcijos išleidžiamos į tualetą, o iškart po to po srove dedamas surinkimo indas. Jie taip pat šlapinimosi veiksmą baigia ne inde, o unitazo dubenyje. Analizei pakanka tik 20-25 ml.

Koks šlapimo analizės greitis pagal Nečiporenko?

Įprasti rodmenys yra tokie:

  1. Leukocitų ląstelės - iki 2000 vnt. 1 ml;
  2. Eritrocitų ląstelės - iki 1000 vnt. 1 ml;
  3. Cilindriniai elementai – iki 20 hialininių cilindrų.

Šlapimo analizės iššifravimas pagal Nechiporenko

Šlapimo analizės iššifravimas pagal Nechiporenko
Šlapimo analizės iššifravimas pagal Nechiporenko

Svarbus bet kurio diagnostinio tyrimo aspektas yra ne tik jo atlikimo teisingumas, bet ir kompetentingas gautų rodiklių įvertinimas. Nuo to priklauso diagnozės patikimumas ir gydymo taktikos veiksmingumas kiekvieno paciento atžvilgiu.

Analizės metrika

Atlikus diagnostinę procedūrą nustatoma šlapimo ląstelių sudėtis. Jo nukrypimai nuo norminių rodiklių aukštyn atsiranda tik esant rimtai išskyrimo sistemos patologijai.

Įvertinta:

  1. Leukocitai. Šios ląstelės yra imuninės ir kraujyje bei šlapime turi būti tam tikra koncentracija, kuri rodo normalias apsaugines organizmo savybes. Jei šlapime fiksuojamas šių ląstelių perteklius, tai rodo padidėjusį jų migraciją į inkstus, o tai yra tiesioginis infekcijos ir uždegiminio proceso požymis;
  2. Eritrocitai. Šios kraujo ląstelės neturi patekti į šlapimą. Bet kadangi žmogus nuolat juda, o ne visos ląstelės yra vienodo dydžio, pro inkstų barjerą arba vidinio šlapimo takų paviršiaus kraujagyslių sienelę periodiškai prasiskverbia pavieniai eritrocitai. Padidėjęs eritrocitų skaičius šlapime liudija arba apie inkstų glomerulų aparato pažeidimą, arba apie mechaninį jų gleivinės sudirginimą. Būtinai įvertinama eritrocitų būklė – šviežios ar išplovusios ląstelės. Tai daug ką pasako;
  3. Cilindrai. Jie yra tam tikri inkstų kanalėlių b altymai. Jų pagrindas yra b altymas, kuris neturi laiko reabsorbuotis į kraują iš pirminio šlapimo. Leukocitų, druskų ir kitų ląstelinių šlapimo elementų nusėdimas ant jo veda prie mikroskopinių kamščių susidarymo inkstų kanalėliuose. Kai jie nuplaunami, jie išsiskiria su šlapimu. Liejiniai gali būti hialininiai, granuliuoti, epiteliniai, eritrocitiniai ir vaškiniai. Viskas priklauso nuo jų išvaizdos ir struktūros, kurią lemia inkstų audinio patologinių procesų pobūdis. Paprastai šlapime galima aptikti gipsų, bet tik hialino serijos.

Analizės rezultatai

Jei nukrypimai nuo bendros šlapimo analizės rodiklių normos nebuvo patvirtinti jo mikroskopiniu tyrimu pagal Nechiporenko, tai rodo mėginių ėmimo klaidas ir yra indikacija pakartotinei diagnozei, tačiau po kruopštesnio pasiruošimo. Tais atvejais, kai Nechiporenko šlapimo mėginio metu gauti rodikliai yra žymiai didesni už nustatytas normas, pacientas greičiausiai turi inkstų ar šlapimo takų patologijų. Rodikliai, atitinkantys normalias vertes, ypač patvirtinti pakartotiniais tyrimais, neįtraukia jokios inkstų patologijos.

Blogas rezultatas

Ši sąvoka reiškia reikšmingus bet kurio šlapimo analizės rodiklio nukrypimus nuo normos pagal Nechiporenko. Kas tai gali būti ir kokias ligas sukelia, parodyta lentelėje.

Leukociturija virš 2000/ml
  1. Pielonefritas;
  2. Urolitiazė;
  3. Glomerulonefritas;
  4. Cistitas;
  5. Prostatitas ir vezikulitas vyrams;
Hematurija virš 1000/ml
  1. Akmenys, inkstų ir šlapimo pūslės kristalai;
  2. Inkstų ir šlapimo pūslės piktybiniai navikai ir polipai;
  3. Prostatos vėžys;
  4. Inkstų infarktas;
  5. Inkstų ir šlapimo takų pažeidimai;

Išplauti RBC:

  1. Nefrozinis sindromas;
  2. Inkstų pažeidimas dėl hipertenzijos;
  3. Toksinė nefropatija;
  4. Ūminis ir lėtinis glomerulonefritas;
Hialino cilindrurija virš 20/ml
  1. Ūminis ir lėtinis pielonefritas;
  2. Glomerulonefritas ūmine ir lėtine forma;
  3. Inkstų pažeidimas esant hipertenzijai;
  4. Sistemingas diuretikų vartojimas arba perdozavimas;
Grūdėti cilindrai bet kokiu kiekiu
  1. Aktyvi glomerulonefrito fazė;
  2. Apsinuodijimas sunkiųjų metalų druskomis;
  3. Piktybinis pirminis nefritas arba pielonefritas dėl urolitiazės;
  4. Hidronefrozė dėl inkstų struktūrinės pertvarkos;
  5. Virusinės, bakterinės infekcijos;
  6. Bet koks apsvaigimas;
  7. Sisteminio ir autoimuninio pobūdžio jungiamojo audinio ligos;
Vaško cilindrai bet kokiu kiekiu
  1. Nefrozinis sindromas;
  2. Inkstų amiloidozė;
  3. Bet kokios inkstų ligos, kurias lydi organiniai pokyčiai;
  4. Lėtinis inkstų nepakankamumas;
Epitelio užliejimas bet kokiu kiekiu
  1. Virusinės infekcijos;
  2. Apsinuodijimas ir vidinė intoksikacija;
  3. Ūmus nekrozinis inkstų kanalėlių procesas;
  4. Nefrotoksinių vaistų perdozavimas;
RBC cilindrai bet kokiu kiekiu
  1. Piktybinės arterinės hipertenzijos krizės eiga;
  2. Inkstų infarktas su inkstų arterijų ir venų tromboze;
  3. Ūminis glomerulonefritas;
  4. Inkstų sužalojimai.

Vaizdo įrašas: šlapimo tyrimas pagal Nečiporenko ir Zimnickį normaliomis ir patologinėmis sąlygomis:

Leukocitai ir eritrocitai pagal Nechiporenko

Jeigu per didelis cilindrų skaičius Nechiporenko šlapimo tyrime rodo tik inkstų pažeidimą, tai leukocitų ir eritrocitų pokyčiai gali rodyti kitų Urogenitalinės sistemos organų ligas.

Pavyzdžiui:

  1. Inkstų dubens uždegimas;
  2. Šlapimtakių pažeidimas;
  3. Šlapimo pūslės liga;
  4. Vyrų vidaus lytinių organų patologija (prostata, sėklinės pūslelės).

Šlaplės ligos nėra įtrauktos į sąrašą tų, kurias galima nustatyti atliekant šlapimo analizę pagal Nechiporenko, nes pirmoji šlapimo dalis, kuri pašalina visus ląstelinius elementus iš šlaplės, nėra surenkama.

Leukocitų tyrimo vertė taip pat labai didelė. Leukociturija (kai leukocitų skaičius 1 ml šlapimo viršija 2000 ląstelių) gali būti įvairaus sunkumo. Jei leukocitų tiek daug, kad jų neįmanoma suskaičiuoti, jie kalba apie piuriją (pūlius šlapime). Tokie pokyčiai rodo patologinį uždegiminio pobūdžio procesą inkstuose ar šlapimo takuose. Kuo daugiau leukocitų nustatoma, tuo aktyvesnis uždegiminis procesas.

Gali būti:

  1. Pielonefritas – inkstų ir dubens komplekso uždegimas;
  2. Uždegiminiai procesai šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ir inkstų dubenyje, kai juose yra akmenų;
  3. Cistitas yra uždegiminis šlapimo pūslės gleivinės pažeidimas;
  4. Lėtas glomerulonefritas – neinfekcinės kilmės inkstų parenchimo uždegimas;
  5. Inkstų abscesas ir paranefritas – pūlingos inkstų ir perirenalinio audinio ligos.

Kalbant apie raudonuosius kraujo kūnelius, jų kiekio padidėjimas šlapime vadinamas hematurija (kai raudonųjų kraujo kūnelių skaičius 1 ml šlapimo viršija 1000 ląstelių).

Ją gali atstovauti:

  1. Mikrohematurija – nedidelis raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimas, palyginti su normalia verte. Šlapimas vizualiai nekeičia savo spalvos;
  2. Makrohematurija – raudonųjų kraujo kūnelių tiek daug, kad juos suskaičiuoti labai sunku. Šis šlapimas yra raudonas;
  3. Švieži raudonieji kraujo kūneliai. Tai reiškia, kad jie išlaiko savo struktūrą ir yra panašūs į tuos, kurie matomi atliekant kraujo mikroskopiją;
  4. Išplovę eritrocitai yra sunaikintos kraujo ląstelės, kurias gali pavaizduoti atskiri eritrocitų fragmentai;

Labai svarbu nuspręsti dėl konkretaus raudonųjų kraujo kūnelių tipo. Juk švieži raudonieji kraujo kūneliai šlapime visada rodo arba aktyvų jų prakaitavimą per inkstų barjerą, arba šlapimo takų gleivinės pažeidimą. Tai įmanoma esant toksiniams inkstų pažeidimams, glomerulonefritui, akmenims inkstuose, šlapimtakiuose ir šlapimo pūslėje, pūvantiems šių organų navikams.

Išplovimo raudonieji kraujo kūneliai rodo, kad jų š altinis yra inkstai arba ilgalaikis kraujavimas iš šlapimo takų gleivinės. Antruoju atveju bus registruojami ne tik išplauti eritrocitai, bet ir švieži.

Rekomenduojamas: